PENKIS PREKYBOS CENTRUS SIŪLOMA ĮPAREIGOTI PERDUOTI DAR GERĄ MAISTĄ LABDARAI

Penkis didžiausius prekybos centrus ketinama įpareigoti bent vienai labdaros ar paramos organizacijai perduoti netinkančius prekybai, bet dar saugius vartoti maisto produktus, o ne juos utilizuoti.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams.  

Pirmines pataisas Seimui teikę penki Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlė griežtesnį variantą: maistą labdarai turėtų perduoti visi prekybininkai, kurių prekybos plotai yra didesnis nei 400 kv. metrų. Vyriausybės siūlymu šios nuostatos atsisakoma, nes tik dideliuose centruose prisikaupia daug maisto, kuris išmetamas. 

Dabar Seimo komitetai svarsto naują variantą, kaip stabdyti maisto švaistymą.

Jame numatyta, kad didelę rinkos galią turintys penki prekybos tinklai turėtų sudaryti sutartis su bent vienu paramos gavėju. Kitu atveju įmonės būtų įspėjamos ir įpareigojamos per 7–30 dienų jas pasirašyti, o vėliau grėstų 1–3 tūkst. eurų baudos. Sutarčių turinį kontroliuotų ir vykdymą stebėtų Žemės ūkio agentūra. 

Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam.

 

 

Sutartyse būtų numatytos maisto perdavimo sąlygos ir išimtys – jo galėtų maisto neperduoti, jei jo kiekis būtų mažas ar kai neįmanoma užtikrinti maisto saugos reikalavimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėjos Ingos Burlėgienės teigimu, šias sutartis sudarytų penkios įmonės, valdančios „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ tinklus, kurie užima 77 proc. rinkos.

„Didžiausias atliekų kiekis ir susidaro šiose įmonėse“, – komisijoje trečiadienį teigė ji.  

2021 metais „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ parduotuvėse susidarė 21 tūkst. tonų maisto atliekų, kituose prekybos tinkluose – 53 tonos, o didmeninėje prekyboje – 4,7 tūkst. tonų.

Pasak I. Burlėgienės, Lietuvoje veikia maždaug 56 labdaros ir paramos organizacijos, bet logistinius pajėgumus iš parduotuvių susirinkti maistą turi tik dvi, viena jų – „Maisto bankas“.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius apgailestavo, kad atiduoti maistą labdarai nebus įpareigotos visos parduotuvės, mažieji tinklai, taip pat didmenininkai.

„Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam“, – teigė jis.

Seimas praėjusią savaitę leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, daugiausia bakalėjos prekėmis. Dabar tai daryti draudžiama.