Sąskaitos pasipildė
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, Klaipėdoje dirbantis antstolis Jonas Petrikas teigė, jog būtų nesąžiningas, jei sakytų, kad niekas nepasikeitė antstolių darbe po to, kai daliai gyventojų grąžinti antrosios pensijų pakopos pinigai.
„Galime patvirtinti, kad skolininkų sąskaitos pasipildė. Bet negalėčiau teigti, kad įvyko stebuklas ir labai daug tų pinigų atsirado“, – kalbėjo J. Petrikas.
Antstolis rėmėsi kontoros, kurioje dirba, duomenimis. Joje tik į dešimtadalio skolininkų sąskaitas buvo pervesti antrosios pensijų pakopos dalyvių pinigai.
„Pinigų yra, jų pagausėjo, bet iš tų 4 mlrd. eurų nedaug tepasiekė antstolius, nes didžioji dalis tų, kurie išsiėmė pensijų fondų pinigus, nėra skolingi ir veikiausiai finansinius įsipareigojimus vykdo tinkamai ir laiku“, – pabrėžė J. Petrikas.
Lėšos – skoloms padengti
Anot antstolio, statistinis skolininkas yra vidutinio amžiaus, darbingas, imlus, veiklus žmogus, tarp jų yra ir vyrų, ir moterų.
Jie dažniausiai turi nesumokėtų administracinių baudų, negrąžintų paskolų ir greitųjų kreditų, turi skolų už komunalines paslaugas.
Negalėčiau teigti, kad įvyko stebuklas ir labai daug tų pinigų atsirado.
Trečdalį visų skolininkų sudaro 35–45 amžiaus asmenys.
Būtent daugiausiai tokių žmonių ir atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos fondų.
„Mes matome, kad tuos pinigus atsiėmė gana jauni žmonės ir jie figūruoja neseniai iškeltose skolininkų bylose. Tikėjomės, kad asmenims, gavus pensijų fonduose sukauptus pinigus, pavyks pabaigti senas skolų bylas, bet, deja, realybė yra kitokia“, – teigė J. Petrikas.
Antstolio teigimu, daliai skolininkų, kurie atsiėmė fondų pinigus, jų pakaks skoloms padengti ir dar liks.
Žinoma, ne visais atvejais.
J. Petriko teigimu, vis dėlto dauguma skolininkų pensijų fondų pinigus atsiėmė būtent skoloms padengti.
„Ar šių metų antstolių veiklos statistika dėl to bus geresnė nei pernykštė? Taip, reikia pripažinti, kad pas žmones atsirado pinigų, kurių jie nesitikėjo gauti, nesulaukę pensinio amžiaus. Todėl reikia tikėtis, kad skolų išieškojimas bus geresnis, statistika bus geresnė. Bet tai tik momentinis efektas. Jei kalbėtume apie pinigų srautų judėjimą, tai jis buvo itin aktyvus tik tą savaitę, iki balandžio 15 dienos, kai bankai buvo įpareigoti pervesti žmonėms sukauptus pinigus“, – kalbėjo J. Petrikas.
Piktybiniai tūno tyliai
Didžioji dalis skolų išieškojimų ir vyko iškart po balandžio vidurio, kai į žmonių sąskaitas įkrito antrosios pensijų pakopos lėšos.
„Kiek pavyko išieškoti skolų, tiksliai nepasakysiu, bet išieškojimo padidėjimas buvo 40–50 proc. didesnis nei įprastai. Tai yra labai gerai ne antstoliui. Labai gerai, kad dalis tų skolų grįš kreditoriams, kurie nesitikėjo, kad atgaus lėšas greitu metu. Ir, aišku, gerai skolininkams, kurie atsikratys skolų ir galės pradėti savo naują finansinį etapą nuo balto tuščio lapo“, – teigė J. Petrikas.
Yra vadinamųjų piktybinių skolininkų kategorija, tačiau tai anaiptol nebuvo pagrindinis segmentas, kuris atsiėmė sukauptas antrosios pensijų pakopos lėšas.
„Tų piktybinių, kurie turi po 60–70 bylų, ne vienas yra. Kai kurie turi 100 vykdomųjų bylų ir kas savaitę jiems pasipildo dar po kokias 10 bylų, tai tokie žmonės pensijų pinigų neatsiėmė“, – patvirtino antstolis.
Planas: į užsienio sąskaitą
Pasitaikė tokių, kurie, siekė atsiimti pensijų fondų pinigus taip, kad antstoliai jų nenurašytų nuo sąskaitų.
„Jei asmuo turi atsidaręs sąskaitą Lietuvoje veikiančiuose didžiuosiuose bankuose, tai sistemos apeiti niekaip nepavyks. Bet atsirado nemažai tokių, kurie norėjo, kad pinigai būtų vedami į užsienio sąskaitas. Visi jie ir buvo tie asmenys, kurie turėjo daugiau skolų, daugiau vykdomųjų bylų ir kurie siekė, kad jų pinigai nepatektų į jų lietuviškas sąskaitas, o iš jų – į antstolio sąskaitas ir galiausiai sugrįžtų kreditoriams. Taip, tokių buvo, bet mano administruojamų bylų skolininkams nepavyko pervesti pinigų į užsienio sąskaitas“, – patikino J. Petrikas.
Antstolis teigė, kad antstoliai glaudžiai kontaktuoja su pensijų fondais, kuriuose yra kaupiamos lėšos, ir fondų atstovai visais atvejais pasitikslina, ar asmuo yra skolingas.
Pasiteiravus, ar buvo daug asmenų, kurie norėjo patys padengti skolas, paaiškėjo, kad tokių nebuvo daug.
„Tie, kurie yra skolingi, pasižymi išradingumu. Idėjos jų galvose gimsta tikrai įdomios. Bet buvo ir tokių, kurie pareiškė, kad nori atsiskaityti ir nebeturėti skolų. Tačiau dabar viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad atgavę pensijų fonduose sukauptas lėšas kai kurie žmonės puolė imti lizingus automobiliams ar pirkti buitinę techniką. Ar tokie asmenys vėl įsiskolins, priklausys nuo to, ar jie padarys išvadas iš ankstesnių situacijų“, – kalbėjo antstolis.
Alimentai – 89 tūkst. eurų
Atsiradus tokiai netikėtai galimybei atsiskaityti, ko niekas nelaukė, J. Petrikas viliasi, kad gal buvę skolininkai daugiau nenorės turėti reikalų su antstoliais.
Antstolis teigė tikintis žmonių sąmoningumu, kad jie gautų pinigų neišleis vartojimui, o panaudos juos prasmingiau. Vylėsi, kad bus daugiau pozityvių dalykų nei negatyvių.
„Atgavus pensijų fonduose sukauptus pinigus, buvo padengta ir didelė dalis skolų vaikų išlaikymui. Mamas ar tėčius pasieks lėšos, kurios daug metų nebuvo mokamos. Įsiskolinimai yra labai įvairūs, jie yra nuo 2–3 tūkst. eurų. Yra ir vienas išskirtinis atvejis, kai už vaikų išlaikymą įsiskolinimas siekia 89 tūkst. eurų“, – patvirtino J. Petrikas.
Pasiteiravus, ar antstoliai džiaugiasi, kad dalis skolininkų atsiėmė pensijų fonduose sukauptus pinigus, J. Petrikas teigė, kad šis reikalas turi dvi medalio puses.
„Kalbant iš antstolių pusės, ar suaktyvėjo skolų išieškojimas kreditorių naudai vadinamųjų alimentų ir žalų atlyginimui? Taip, šiuo atveju antstoliai gali džiaugtis, nes bus tenkinami kreditorių reikalavimai, kurie ne vienerius metus buvo netenkinami. Bet kartu džiaugiamės ir skolininkais, kurie gavo papildomų lėšų atsiskaityti, kurių skolos vis augo. Tai dabar jie nebeturės tokių bėdų. O kas bus po to? Ar bus padarytos išvados? Ar lengvi pinigai nesugadins žmogaus? Šiuo klausimu pakalbėsime ateityje. Situacija labai įdomi, ji nepasibaigusi. Tai buvo tik pirmas pinigų išmokėjimas, dar turime daugiau nei pusantrų metų langą“, – teigė J. Petrikas.
Skolos Klaipėdoje 2025 m.
60-ies savivaldybių sąraše Klaipėdos savivaldybės administruojamos teritorijos gyventojai yra 18-ti pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių skolų skaičių. Lyginant su 2024 m., Klaipėda nusileido dviem laipteliais žemiau (2024 m. buvo 16-oje pozicijoje).
Tūkstančiui gyventojų mieste tenka 383 įvairios skolos, kurias išieško antstoliai (2024 m. buvo 367), vidutinis skolų skaičius vienoje Lietuvos savivaldybės teritorijoje – 464.
Tūkstančiui klaipėdiečių tenka 164 skolos dėl nesumokėtų baudų už administracinės teisės pažeidimus (2024 m. buvo 157, Lietuvos vidurkis – 171).
Vienam Klaipėdos gyventojui vidutiniškai tenka 52 eurai nesumokėtų baudų (2024 m. buvo 54 eurai, Lietuvos vidurkis – 55 eurai).
Tūkstančiui klaipėdiečių tenka 10 skolų dėl vaikams nemokamo išlaikymo (vadinamųjų alimentų), šis rodiklis per metus nepasikeitė. Šalies vidurkis – 12 skolų tūkstančiui gyventojų.
Vienam Klaipėdos gyventojui vidutiniškai tenka 36 eurai išlaikymo skolų (2024 m. buvo 32 eurai, Lietuvos vidurkis – 95 eurai).
Tūkstančiui Klaipėdos gyventojų tenka 138 piniginės skolos (2024 m. buvo 183), tai yra pradelstų mokėjimų už vartojimo kreditus, komunalines ir kitas paslaugas, negrąžintų skolų pagal vekselius ir kt. Lietuvos vidurkis – 252 skolų tūkstančiui gyventojų.
Vienam klaipėdiečiui vidutiniškai tenka 604 eurai nesumokėtų piniginių skolų (2024 m. buvo 920 eurų, šalies vidurkis – 645 eurai).
Lietuvos antstolių rūmų inf.
(be temos)
(be temos)
(be temos)