Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensijos, kai turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo dar 22,4 tūkst. žmonių.
„Per pirmąjį mėnesį tempas buvo didžiausias būtent metų pradžioje, sausį, vėliau tai šiek tiek sulėtėjo. Svarbu tai, kad 60 tūkst. žmonių jau atgavo lėšas. Jų prašymai jau yra įgyvendinti, lėšos yra įkritusios į žmonių sąskaitas“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie tai, kas nutiko leidus žmonėms pasiimti pensijų fonduose sukauptus pinigus, diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė (toliau – J. Z.), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys (toliau – K. K.) ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys, SEB banko investicijų valdymo vadovas Paulius Kabelis (toliau – P. K.)
– Ar žmonių pasitraukimas iš antrosios pensijų pakopos vyko pagal planą?
– J. Z.: Nemanau, kad čia būtų protinga ir svarbu kalbėti apie lūkesčius. Pirmiausia akivaizdu, ką pamatėme – žmonės nepasitikėjo sistema.
Nors jūs vardinote skaičius, mes juos žinome pagal tai, kiek valstybė prisideda prie tų, kurie kaupia, kad iš 1,4 mln. kaupia 757 tūkst.
Apie 45 procentus jau buvo sustabdę kaupimą, ir buvo tikėtina, kad jie buvo pirmieji, kurie norėjo išeiti iš sistemos. Tas procentas nepasiektas. Tai rodo, kad dalis tų, kurie jau buvo nusprendę nebekaupti ir buvo sustabdę kaupimą, vis tik dar liko ir galvoja, ką daryti.
Kita vertus, pensijų fondai dirba, kalba su žmonėmis, ir jau iki balandžio 1 d. pasirašyta daugiau nei 2200 naujų sutarčių. Man atrodo, procesas yra pakankamai sklandus.
Kaip ministerija, pirmiausia norėtume pasidžiaugti, kad absoliučiai sklandžiai dirbo ir „Sodra“, ir fondai. Visiškai pilnai pasiruošėme reformai, ir tie žmonės, kurie sirgo, serga ir turi galimybę pagal Konstitucinio Teismo sprendimą atsiimti lėšas dėl ligos, paliatyvios slaugos, nedarbingumo, jie taip pat pasinaudojo šia galimybe. Labai svarbu žinoti, kad ši galimybė galioja pasibaigus dvejiems metams. Tai rodo šios sistemos lankstumą.
Valstybė toliau pridės 1,5 procento tiems žmonėms, kurie kaupia antrojoje pensijų pakopoje.
Taip pat valstybė toliau pridės 1,5 procento tiems žmonėms, kurie kaupia antrojoje pensijų pakopoje, ir tai rodo, kad mes norime skatinti tuos, kurie rūpinasi savo ateitimi. Bet jeigu žmonės nebepasitikėjo ir nusprendė nutraukti kaupimą, mes turime gerbti jų sprendimą. Tai yra jų finansai ir jų pinigai.
– Pensijų fondai prarado 4 mlrd. eurų. Ar tai didelis smūgis?
– P. K.: Ši suma tikrai atrodo didelė – tai 4 mlrd. iš 11 mlrd. eurų, sukauptų antrojoje pensijų pakopoje.
Iš turto valdymo pusės tai nėra joks smūgis, bet iš mūsų pensijų sistemos tvarumo perspektyvos tai, sakyčiau, yra didelis žingsnis atgal. Žmonės buvo sukaupę solidžias sumas.
Nuo paskutinės 2019 m. reformos buvo tikrai labai geras laikotarpis. 2019 m. pensijų fondų turtas buvo apie 3 mlrd., tai per septynerius metus, be reformų, turtas padidėjo daugiau nei tris kartus. 4 mlrd. iš to sukaupto turto buvo vien investicinė grąža.
Dabar kažkokios dramos nematome – buvo dalis gyventojų, kurie nebenorėjo kaupti, susistabdė kaupimą, o tie, kas turėjo kitų prioritetų, pasitraukė.
Šiandien yra labai žmogiška dabarties prioritetus turėti aukščiau ateities, nes žmogui labai sunku taupyti ateičiai, galvoti, kas bus po 30 ar 40 metų.
– Ką galima pasakyti apie Lietuvos žmonių finansinį raštingumą?
– P. K.: Tai viena iš tų problemų – lietuviai nelabai mėgsta investuoti. Statistika rodo, kad tik apie septynis procentus namų ūkių yra investavę į akcijas, obligacijas ar kitokį finansinį turtą. Jei pasižiūrėsime į Švediją, ten kas trečias namų ūkis tai daro.
Statistika rodo, kad tik apie septynis procentus namų ūkių yra investavę į akcijas, obligacijas ar kitokį finansinį turtą.
Tikėtis, kad dabar tie išsiimti pinigai nuguls į investavimo ar taupymo produktus, sakyčiau, vilčių yra mažai. Estai turėjo pensijų reformą 2020 m., jų apklausose buvo dar didesni investavimo skaičiai – beveik pusė sakė, kad pasiėmę pensijų pinigus investuos, tačiau tik penki procentai tą padarė.
– Kaip reikėtų vertinti tai, kas vyksta su antrosios pensijų pakopos pinigų išsiėmimu?
– K. K.: Mane šiek tiek nustebino pasitraukusių skaičius – tikėjausi kur kas mažesnio. Mes pusmetį diskutavome ir spėliojome, kiek tokių bus, ir tarsi optimistiškai buvo svarstoma, kad gal pasitrauks vienas iš penkių.
Dabar jau pasitraukė vienas iš trijų. Tie 36 procentai išeinančių yra tam tikras signalas, kad štai tokiai daliai žmonių taupymas buvo nepatrauklus, o kasdienių poreikių tenkinimas yra daug svarbesnis.
Atmetus tuos atskirus atvejus, kai pinigai pasiimami dėl ligos, slaugos ir pan., tai yra tiesmukas signalas mums, kad trečdaliui nėra tiek svarbi jų pensija, kiek svarbu šiai dienai uždengti kokį nors finansinį „kampuką“.
Leidimas pačiam žmogui spręsti gali turėti ir nekokių pasekmių. Mes sakome, kad privačios pensijos daliai žmonių netinka, leidžiame pasiimti, bet po 40 ar 50 metų susidursime su ta pačia problema – jie turėjo tokią alternatyvą, galėjo išskaidyti savo senatvės pajamų riziką į kelias „lentynėles“, bet pasirinko išskaidyti kukliau – į vieną lentynėlę, valstybinę pensiją.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai