Grįš birželio 10 d.

Dabar Seimas svarstys antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.

Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus pateikimo stadijoje palaikė 91 parlamentaras, penki buvo prieš ir 22 susilaikė. Siūlymai svarstymui grįš birželio 10 d.

Projektą teikusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę laisvai pasirinkti, kur investuoti savo uždirbtus pinigus.

„Kokį poveikį padarys (siūlomi pokyčiai) – kol kas matome tik teigiamą poveikį, bet kiek išeis žmonių, kiek jų nuspręs pasilikti sistemoje, pamatysime tik tada, kai sistema pradės veikti“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo ministrė.

Anksčiau I. Ruginienė prognozavo, kad iš sistemos, priėmus įstatymo pakeitimus, pasitrauktų apie 20 proc. kaupiančiųjų.

Ministrė pakartojo, kad atsakomybė dėl gyventojų motyvacijos pasilikti kaupime tenka pensijų fondams.

„Dabar yra tas auksinis laikotarpis, kai fondai turėtų suintensyvinti informavimą, konsultavimą ir įtikinti juos pasilikti sistemoje. Jeigu fondams tai pavyks, manau, kad ir išeinančių bus visai mažas procentas“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Įžvelgė riziką

Posėdžių salėje pristatant siūlymus, išsiskyrė dalies parlamentarų nuomonės – nors valdantieji pokyčius sveikino, dalis opozicijos įžvelgė riziką, kad siūlymai kenktų šalies verslo aplinkai ir pensijų fondų veiklai.

Konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė kritikavo, kad neaiškus siūlomos pertvarkos tikslas, o ją priėmus esą sistemoje neatsiras nei daugiau aiškumo, nei nuoseklumo.

„Bus mažiau kaupiančiųjų, mažesnės pensijos“, – tikino politikė.

Atsakydama I. Ruginienė pažymėjo, kad siūlomi pokyčiai yra neišvengiami esą norint atkurti gyventojų pasitikėjimą papildomu pensijų kaupimu.

Anot G. Skaistės, šiuo metu rinkos, kuriose investuoja pensijų fondai, yra smukusios, todėl iš kaupimo pasitraukti gyventojams finansiškai būtų nenaudinga.

„Demokratas“ Algirdas Butkevičius klausė, kokį poveikį pokyčiai ilguoju laikotarpiu turės šalies ekonomikai, namų ūkių finansams ir infliacijai.

Anot G. Skaistės, šiuo metu rinkos, kuriose investuoja pensijų fondai, yra smukusios, todėl iš kaupimo pasitraukti gyventojams finansiškai būtų nenaudinga.

„Trumpuoju laikotarpiu yra galimybė, kad infliacija šiek tiek pakils, bet ilguoju laikotarpiu net Lietuvos bankas patvirtino, kad ji gali būti mažesnė, nei yra dabar“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad, nors pokyčiai priimami siekiant atliepti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Vyriausybės siūlymais nueinama gerokai per toli.

„Žinome, kad pasakė KT, bet jūs žengiate toliau – penkeri metai prieš pensiją išsiėmimas, daug paskatų išeiti, Prezidento siūlymas 25 proc. bet kur bet kam leidžiant išsiimti. Nė viena iš pasiūlytų tezių nežudo pensijų fondų, bet jų komplektas, deja, gali būti labai lemtingas ir pakenkti verslo aplinkai“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Socialdemokratė Jūratė Zailskienė akcentavo, kad nepasitikintiems antrosios pakopos pensijų sistema būtų sudarytos geros sąlygos iš jos pasitraukti, o norintiems likti – galimybės kaupti palankesnėmis sąlygomis.

„Manau, kad pensijų fondų žlugimas tikrai nenusimato, bet jiems irgi bus sudarytos galimybės padirbėti ir įtikinti gyventojus, kad liktų (kaupime). […] Jeigu valstybinė „Sodra“ gauna didesnę grąžą nei privatūs fondai, čia jau kažkas negerai“, – sakė J. Zailskienė ir ragino pasitikėti gyventojų gebėjimu patiems nuspręsti, kur investuoti pinigus.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat sveikino siūlymus ir ragino sudaryti sąlygas gyventojams iš kaupimo pasitraukti jau nuo liepos.

„Dabar visi […] kurie kaupia, kurie yra į tą kalėjimą patekę, į tą prievartinį kalėjimą, jie mato, kaip dega pinigai, dabar jie ten dega. Tai tą išėjimą reikia padaryti kuo greičiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Šiuo metu numatyta, kad siūlymai sudarytų galimybes iš kaupimo antrojoje pakopoje pasitraukti nuo 2026-ųjų sausio.

Trūksta toliaregiškumo?

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoj jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.

Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyviosios pagalbos poreikis.

Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.

Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupęs iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko penkeri metai iki pensinio amžiaus.

Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu, arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais ir 2027 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmosios pakopos, vadinamąją „Sodros“, pensiją.

Kritiką siūlymams anksčiau išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, kad pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, nes išaugtų vartojimas.

LB vadovas Gediminas Šimkus sako pasigedęs ilgalaikio požiūrio, kaip tokie pakeitimai keistų kaupimą. „Susifokusuota į einamojo laikotarpio aktualiją, išaugusį nepasitenkinimą (antrąja pakopa). Tačiau kiekvienas dirbantis ar dirbęs su pensijų ekonomika, pensijų sritimi, žino, kad sprendimų, kuriuos padarome dabar, realusis jų efektas bus tik po 10, 20, 30 metų“, – kalbėjo G. Šimkus.

„Čia yra klausimas, ar kas žiūri ir mąsto, kokia ji bus paskui“, – pabrėžė jis.

KT pernai nusprendė, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.

KT pažymėjo, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

LB duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį antrosios pakopos pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. gyventojų, fonduose sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš jų 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc., yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.

Vien „Sodra“ gyvas nebūsi?

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad teiks Seimui įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo sieks, kad dalis Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“ biudžeto perviršio būtų skirta pirmosios pakopos pensijos daliai indeksuoti.

„Turime gyventi taip, kad užtektų ir Lietuvos saugumui stiprinti, bet jokiu būdu negalime pamiršti socialinių tikslų. Todėl senjorų organizacijoms pristačiau naujausią mūsų Seimui teikiamą įstatymą, kad bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio būtų skiriama papildomai individualiajai pensijos daliai indeksuoti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Pasak Prezidento, pasiūlymui pritarė I. Ruginienė. Jo teigimu, dabartinis šalies ekonominis augimas yra pakankamas, kad tuo pačiu metu būtų siekiama senjorų gyvenimo kokybės gerinimo ir ilgalaikio finansinio stabilumo.

SADM oficialiai pateikus Seimui pensijų pertvarką, Prezidentas akcentavo, kad nėra siūlymo naikinti antrąją pensijų pakopą, o žmonės neturėtų skubėti bėgti nuo pensijų fondų, kadangi jie patys yra atsakingi už savo orią senatvę.

„Tikrai nereikėtų komunikuoti, kad naikiname antrąją pensijų pakopą. Ji nenaikinama, tik užtikrinamos tam tikros sąlygos, kad žmonės galėtų disponuoti savo pinigais tuo atveju, kai jiems to reikia“, – aiškino G. Nausėda.

„Kartu reikia suprasti, kad vien „Sodra“ gyvas nebūsi. Žmonės patys turi galvoti apie tai, kaip užsitikrinti orią senatvę. [...] Tam ir egzistuoja pensijų fondai“, – teigė Prezidentas.

„Sodros“ duomenimis, šį sausį 21,7 proc., arba 629,1 tūkst., Lietuvos gyventojų buvo senatvės pensijos gavėjai.

Šiuo metu „Sodros“ rezerve sukaupta 3,6 mlrd. eurų.