„Inbank“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis pastebi, kad tarp reformos Lietuvoje ir Estijoje esama ir skirtumų, ir panašumų. Lietuvos reformą jis vadina nuosaikesne, nes, priešingai nei estai, pasiimti sukauptus pinigus galėsime ne bet kada, o per dvejus metus, lietuviams, priešingai nei estams, nuo pasiimtos sumos nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio, be to, kitaip nei estai, mes galėsime pasiimti ne visus pinigus, o tik pačių įneštą dalį ir investicinę grąžą.

„Be to, mes turime galimybę atsiimti ne visus įneštus pinigus, o 25 proc. ir toliau likti sistemoje. Tai gera alternatyva tiems, kurie turi smulkesnių pirkinių, bet visų lėšų išsiimti nenori. Tai yra bandymas suvaldyti situaciją, kad nebūtų pasiimta itin daug pinigų. Kita vertus, ribotas apsispręsti skirtas laikas gali paskatinti kaip tik daugiau žmonių pasitraukti iš antrosios pakopos“, – svarsto V. Rimeikis.

Jo turimais duomenimis, Estijoje iš kaupimo pasitraukė apie 30 proc. kaupiančiųjų. Prognozuojama, kad Lietuvoje tai padarys apie 50 proc. kaupiančiųjų.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:

V. Rimeikis pasakoja, kad iš apklausų ir kitų duomenų matyti, kad Estijoje iš pasiėmusiųjų lėšas 25 proc. žmonių jas skyrė smulkiems arba stambiems pirkiniams, pavyzdžiui, duomenys rodo, kad išaugo automobilių pardavimai. Dalis žmonių pinigus skyrė remontams, o net 50 proc. pinigus investavo arba pasidėjo kaip indėlius.

„Pastebėjome, kad lėšas pasiėmę estai aktyviai grąžino vartojimo paskolas. Būsto paskolos nebuvo grąžintos taip aktyviai, nes tai yra didesnės sumos ir jas padengti sudėtingiau. Tačiau įdomus dalykas: nors vieni klientai nusprendė sumažinti finansinius įsipareigojimus ir grąžino vartojimo paskolas, kiti, gavę daugiau pinigų, kaip tik pradėjo drąsiau skolintis vartojimui“, – pastebi „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad nors pradžioje po reformos Estijoje buvo stebimas ekonomikos pagyvėjimas, paskui ji vėl sustojo, o papildomų lėšų įliejimas į ekonomiką lėmė infliacijos padidėjimą.

Kalbėdamas apie tai, kokie padariniai laukia Lietuvos, jei iš antrosios pensijų pakopos išties pasitrauktų apie 50 proc. kaupiančiųjų, V. Rimeikis sako, kad žymią įtaką ekonomikai tai turės pirmą kitų metų pusmetį, kai pasiimtos lėšos konvertuosis į pirkinius. Apklausų duomenimis, žmonės planuoja investuoti į stambius ir smulkius pirkinius, nekilnojamąjį turtą. Tai, sako jis, turės įtakos ir ekonomikos augimui, ir infliacijai.

Ilgalaikėje perspektyvoje, manau, sunkūs bus 2027 m.

„Kažkas galbūt jau laukia, kol galės pakelti nekilnojamojo turto kainas. Stebėdamas, kas vyksta rinkoje, matau, kad verslai jau laukia vartojimo padidėjimo, ruošiasi tam. Ilgalaikėje perspektyvoje, manau, sunkūs bus 2027 m.“, – prognozuoja V. Rimeikis.

Jis primena, kad antroji pensijų pakopa buvo sukurta svarstant, kaip sudaryti galimybių žmonėms užsitikrinti orią senatvę. Svarstantiems, ar pasiimti sukauptus pinigus, jis pataria apgalvoti, ar žinome kitų būdų, kaip saugiai investuoti tuos pinigus. Jei ne, sako specialistas, geriau likti antrojoje pensijų pakopoje.

„Manau, kiekvienas turėtų sau užduoti klausimą, kokią problemą spręstų su tais pinigais. Ar pasiėmę pinigus pirksime naują televizorių? Ar investuosime kažkur kitur ir taip kaupsime ateičiai? Televizorius nėra ta problema, kurią reikėtų spręsti su pensijai skirtais pinigais“, – sako „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas.

Jis priduria, kad patys estai, stebėdami reformos padarinius, teigia, jog ši reforma buvo klaida.