Vilniečio Mariaus rankose – jau pateiktas prašymas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos.
„Pas mane yra būsto kreditas, dar vartojimo paskola. Norisi kažką nuveikti, pagerinti gyvenimo sąlygas, sumažinti įmokas“, – sakė vilnietis Marius Podiriakovas.
Kito plano, kaip kaupti pensijai, vyras neturi. Senatvė, jo manymu, dar toli, o pinigų reikia dabar.
„Siūlė gal kur investuoti, bet aš kol kas nenoriu“, – teigė M. Podiriakovas.
O Anatolijus registracijos vizito laukė ne vieną dieną.
„Noriu pasiimti pinigus todėl, kad nepasitikiu valdžia ir bankais“, – sakė vilnietis Anatolijus Magidas.
Vyrui – 60 metų. Sprendimą lėmė ne ateitis, o dabartis – nori skirti lėšų sveikatai.
„Tyrimams, kur nors pailsėti“, – vardijo A. Magidas.
Antrosios pensijų pakopos dalyviai jau teikia prašymus, nes sausio 2 dieną – oficialus reformos startas. Gyventojai sprendžia: visiškai pasitraukti iš kaupimo, vieną kartą atsiimti 25 procentus sukauptų lėšų ar dėl sunkios ligos – visą sumą.
„Sistema sukurta, atrodo logiška ja naudotis, tai neišsidirbinėsiu“, – sakė vyras.
„Nusprendžiau pasilikti. Pasikonsultavau su banko atstove – ji įrodė, kad verta pasilikti“, – teigė moteris.
Pirmosios dienos rezultatų dar nėra, tačiau vaizdas aiškus.
„Kaip ir buvo galima tikėtis, klientų dėmesys didesnis – daugiau skambučių ir prisijungimų internetu“, – sakė „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Paulius Kabelis.
„Srautas yra didelis, bet jis neviršija mūsų prognozių. Kol kas tai plius minus tiek, kiek ir galvojome“, – nurodė „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Prie bankų eilių nematyti – ramu. Tačiau internete situacija kitokia. Daliai gyventojų pateikti prašymų nepavyksta: sistemos stringa, kai kuriems jos neatsidaro ir pusantros valandos.
„Labiausiai pastebėtas lėtesnis veikimas, būtent dėl padidėjusio srauto“, – teigė „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.
„Sodra“ sulaukė apie 50 tūkstančių užklausų iš pensijų kaupimo bendrovių. Ne todėl, kad žmonės jau apsisprendė – atvirkščiai, jie dar teiraujasi.
„Žmonės labai nori sužinoti, kiek jie gaus pinigų, o kiek bus pervesta į „Sodrą“, – sakė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.
Jeigu žmogus nuspręs pasitraukti iš kaupimo, pinigai į sąskaitą įkris ne iš karto – teks palaukti.
„Ką padarysi, tokia sistemos tvarka – reikia laukti“, – sakė vyras.
Paraiškos bus kaupiamos tris mėnesius, o tik tada bus išmokami pinigai. Pavyzdžiui, prašymą pateikus sausį, lėšos bus išmokėtos balandį.
„Tik balandžio pradžioje susumuojami skaičiai, kiek dalyvių nusprendė pasitraukti iš antros pakopos. Ir tada visiems vieną dieną viena kaina turtas konvertuojamas į pinigus ir per dvi savaites išmokamas“, – aiškino P. Kabelis.
Net ir pateikus prašymą pasitraukti, atlyginimo lapelyje pensijų kaupimo įmokos kurį laiką niekur nedings – jos bus toliau nuskaitomos, nebent žmogus susistabdys įmokas.
„Paprasčiausia tai padaryti pensijų kaupimo bendrovės interneto svetainėje – pateikti prašymą dėl įmokų sustabdymo arba nuvykti į pačią pensijų kaupimo bendrovę“, – nurodė D. Gerulytė.
Jeigu žmogus nori atsiimti tik 25 procentus sukauptų lėšų ir likusią dalį toliau kaupti arba pasitraukia dėl sunkios ligos, tada pinigus jis gaus greičiau.
„Tokios paraiškos tenkinamos iš karto – per savaitę ar dvi, ir žmonės pinigus atgauna anksčiau“, – sakė P. Kabelis.
Kiek lėšų gyventojas atsiims, priklauso nuo pasirinkimo.
„Jeigu klientai pasirinks 25 procentų variantą, tai atitinkamai pasiims iki 1 500 eurų. Jei norės atsiimti visą sumą, kam yra dabartinis langas sukurtas, tai, manau, kad kalba eis apie 3–4 tūkstančius eurų į rankas“, – teigė P. Ladziato.
Taigi, žadėto aukso kalno daugumai nebus ir ne visi liks patenkinti. Lietuvos banko duomenimis, beveik milijonas kaupiančiųjų sąskaitose turi apie 5 tūkstančius eurų. Rimtesnes – 20 tūkstančių ir didesnes – sumas antroje pakopoje turi tik apie 20 tūkstančių žmonių.
„Man žadėjo 14–15 tūkstančių, bet tik trečdalis išėjo“, – sakė vyras.
„Iš 12 tūkstančių – 9 tūkstančiai“, – teigė kitas.
Antroje pensijų pakopoje iš viso kaupia 1 milijonas 400 tūkstančių gyventojų. Lietuvos bankas spėja, kad per dvejus metus pasitrauks 40 procentų jų, o vartojimui išleis apie 1,7 mlrd. eurų.
„Vidutinės atsiimamos lėšos bus nedidelės. Be paskolos nekilnojamojo turto nenusipirksi, jei neturi pakankamai didelių santaupų. O vien tai, kad gavai kelis tūkstančius iš antrosios pakopos, paskolos taip lengvai banke negausi“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Ištaškius pinigus, teks rimtai susirūpinti pensijomis. Nors per septynerius metus pensijos Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo, senatvėje vis dar gauname vienas mažiausių pajamų Europos Sąjungoje.
„Žmonėms duoti dveji metai pagalvoti, pasitarti, pasiskaičiuoti, įsivertinti, pažiūrėti planus į ateitį ir priimti sprendimus“, – priminė P. Ladziato.
Net ir pateikę prašymą pasitraukti gyventojai durų neužtrenkia – jie dar gali persigalvoti ir grįžti į kaupimą beveik iš karto.
„Dažnai žmonės persigalvoja, pakeičia arba bent jau atideda sprendimą tolimesniam galvojimui. Todėl tikrai verta pasitarti ir suprasti, ką darai“, – sakė V. Rūkas.
Likusiems kaupime lankstumo bus – gyventojai galės keisti įmokų dydžius, o kaupiantiesiems bus skiriamas ir valstybės įnašas.
„Žmogui tai šiemet sudarys apie 400 eurų“, – nurodė V. Rūkas.
„Sodra“ ir pensijų fondų valdytojai tikina, kad masinis pasitraukimas įtakos toliau kaupiantiems neturės.
Naujausi komentarai