Daugiausia šių procesų – 226 – pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, tačiau reali bankrotų dalis čia yra nedidelė ir sudaro apie 0,7 proc. Tuo metu didžiausia bankrutavusių įmonių dalis buvo apgyvendinimo ir maitinimo (1,9 proc.) bei statybų (1,4 proc.) sektoriuose, penktadienį pranešė advokatų profesinė bendrija „Tegos“.
Tuo metu pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje registruota 9 proc. mažiau bankrotų nei pernai, tačiau verslo aplinka išlieka sudėtinga, ypač transporto, maitinimo ir statybos srityse, skelbia kredito rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“.
Pasak „Tegos“ asocijuotos partnerės Žydrūnės Stuglytės, prekyba yra vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių – jame veikia apie 30,5 tūkst. įmonių – beveik penktadalis visų šalies verslų.
„Dėl tokio didelio įmonių skaičiaus natūralu, kad prekybos sektorius dažnai pirmauja bankrotų statistikoje. Tačiau reali bankrotų dalis čia yra gana nedidelė – apie 0,7 proc. visų šiame sektoriuje veikiančių įmonių“, – pranešime teigė teisininkė.
„Didelės įmonės gali lengviau gauti finansavimą, palankesnes paskolų sąlygas ar ilgesnius atsiskaitymo terminus su tiekėjais. Smulkesnėms įmonėms tokios galimybės dažnai ribotos, todėl ekonominiai svyravimai jas paveikia greičiau“, – pridūrė Ž. Stuglytė.
Pasak pranešimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bankrutavo apie 1,9 proc. sektoriaus įmonių, statybų – apie 1,4 proc., gamybos – apie 1 proc.
„Šie sektoriai yra itin jautrūs ekonomikos ciklams. Juos stipriai veikia vartojimo svyravimai, darbo jėgos kaštai ir bendros veiklos sąnaudos“, – pabrėžė advokatė.
Tuo metu transporto ir saugojimo įmonių pernai bankrutavo apie ketvirtadaliu mažiau – Ž. Stuglytės teigmu, tai iš dalies gali būti susiję su neįprastai dideliu bankrotų skaičiumi ankstesniais metais. Tačiau užsitęsus krizei Hormuzo sąsiauryje sektorius gali patirti didesnį spaudimą – kitąmet šių įmonių bankrotų skaičius galėtų augti, teigiama pranešime.
Pernai 36,6 proc. bankrotų pradėti įmonių vadovų, apie ketvirtadalį – Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva.
Be to, pernai pradėta 50 įmonių restruktūrizavimo bylų – 43 proc. daugiau, o nuo 2001 metų – 690, tačiau sėkmingai juos užbaigė tik apie 13,5 proc.
Pernai iškeltos ir 127 fizinių asmenų bankroto bylos – 11 proc. mažiau nei 2024 metais, o per visą laikotarpį nuo šio instituto įsigaliojimo 2013 metais – beveik 3,8 tūkst.
Pirmąjį ketvirtį bankrotų skaičius mažėjo
Šių metų sausį-kovą Lietuvoje registruoti 252 įmonių bankrotai – 9,4 proc. mažiau nei pernai (278), rodo AVNT duomenys.
Daugiausia bankrotų iškelta statybų įmonėms – 46 (22 proc. mažiau nei pernai), krovinių vežėjams – 25 atvejai (47 proc. daugiau), restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms – 19 (13,6 proc. mažiau), penktadienį pranešė „Creditreform Lietuva“.
Jos direktorius Saulius Žilinskas sako, jog nors bankrotų mažėja, tačiau verslo aplinka išlieka sudėtinga, ypač transporto, maitinimo ir statybos srityse.
„Dėl naujausių geopolitinių sukrėtimų smarkiai išaugo energetinių išteklių kainos ir išlieka nestabilumas rinkose. O tai neišvengiamai atsilieps ir ekonominei įmonių būklei. Tikėtina, kad bankrotų skaičiai gali pasivyti ir pralenkti praėjusių metų rodiklius. Su problemomis gali dažniau susidurti ir ilgiau rinkoje veikiančios įmonės, kurios iki šiol susitvarkydavo su kylančiais iššūkiais“, – pranešime teigė S. Žilinskas.
Vilniuje bankrutavo 120 įmonių (6,2 proc. mažiau), Kaune jų skaičius išliko toks pat – 37, Klaipėdoje – 16 bankrotų (15,8 proc. mažiau), Šiauliuose 6 (40 proc. mažiau).
(be temos)