Tai rodo, jog fondo veikimo modelis yra nelankstus – nors pinigų fonde yra, tačiau dėl reglamentavimo jų panaudoti negalima laiki, ketvirtadienį pranešė Valstybės kontrolė (VK).
„Jeigu valstybė vienu metu turi nepanaudotų milijonų, o institucijos priverstos skolintis gynybos projektams, vadinasi, problema yra ne pinigų trūkumas, o pats finansavimo modelis“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Anot VK, daliai institucijų metų pabaigoje trūko pinigų projektams ir teko keisti programų sąmatas, kai kuriais atvejais – skolintis projektams tęsti, o fondo pinigų negalima automatiškai naudoti tęstiniams projektams kitais metais.
Fondo ataskaitų auditas rodo, jog civilinės saugos stiprinimui iš suplanuotų 25 mln. eurų panaudota tik 2,48 mln. eurų: priedangoms – 1,34 mln. eurų, parengties didinimui – 1,15 mln. eurų, o sveikatos sistemos atsparumui didinti nepanaudota nė vieno euro.
Savivaldybės negalėjo gauti pinigų civilinei saugai – jie buvo skirstomi konkurso būdu, tačiau nebuvo tvarkos, kad finansavimas pirmiausia pasiektų savivaldybes, kur labiausiai trūksta priedangų.
Be to, ataskaitose trūksta aiškios informacijos apie beveik 297,5 mln. eurų panaudojimą – nenurodyta, kokia konkreti ginkluotė įsigyta, kokie objektai sukurti ar kokie pajėgumai sustiprinti.
Dalies fondo tikslų įgyvendinimo kainos objektyviai įvertinti neįmanoma, nes jų veiklos persidengia – pavyzdžiui, NATO brigados infrastruktūros ir karinio mobilumo projektai finansavo panašius darbus Rūdninkų poligone.
VK Krašto apsaugos ministerijai rekomendavo keisti fondo finansavimo modelį, kad projektai būtų finansuojami laiku, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo mokesčių surinkimo svyravimų.
(be temos)