Baltijos jūroje turėtų atsirasti galingas vėjo jėgainių parkas – 120 kvadratinių kilometrų. Tai reiškia, kad jo plotas būtų didesnis už visą Klaipėdos miestą. Jis galėtų aprūpinti maždaug ketvirtadalį Lietuvai reikalingos elektros.
Jį pastatyti įsipareigojo „Ignitis“. Laimėjo konkursą, o dabar sako, kad laiku parko nebus.
„Tik indikavome apie galimas finansines rizikas, finansuojant šį projektą“, – paaiškino „Ignitis Renewables“ atstovas Paulius Kalmantas.
Tai suerzino premjerą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nesuvaldžius rizikų ir jų neįvertinus, šis projektas pastumiamas penkeriems metams į priekį, su rizika apskritai jo neįgyvendinti. Manau, kad kažkas dėl to privalo prisiimti atsakomybę“, – teigė G. Paluckas.
Vėjo parke pagamintą elektrą planuota eksportuoti – jos itin daug reikia pramonei, ypač chemijos sektoriui. Tačiau tiek Europoje, tiek Baltijos šalyse žaliojo vandenilio projektai vėluoja.
Tai reiškia, kad neaišku, kas elektrą pirktų. O kol nėra ilgalaikių sutarčių, bankai „Igničiui“ nenori skolinti pinigų.
„Jeigu įmonei yra sunku pasiskolinti objektyviomis rinkos sąlygomis, tai reikia jai padėti, o ne ieškoti, kam kapoti galvas“, – įsitikinęs buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tačiau atsakomybės reikalauja ne tik premjeras, bet ir Prezidentūra. Mat, „Ignitis“ paruošiamiesiems darbams jau išleido 50 milijonų eurų: 20 mln. sumokėjo valstybei už galimybę vystyti projektą, dar 30 mln. išleido darbuotojų atlyginimams, jūros dugno tyrimams ir studijoms.
„30 milijonų eurų sudaro apie 1 procentą nuo bendros projekto vertės, kuri gali siekti iki 3 milijardų eurų“, – teigė P. Kalmantas.
„20 milijonų sumokėta tiesiai į valstybės biudžetą, tai tikrai niekas dėl to neprieštaraus, bet yra išleisti kiti 30 milijonų, už kuriuos kažkas turi prisiimti atsakomybę. Vadovo atsakomybė – vienas dalykas, o kalbėti apie viešą interesą – prokuratūros reikalas“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
„Ignitis“ aiškina, kad situacija, kaip toliau bus su vėjo parku Baltijos jūroje, paaiškės po dvejų metų.
Tikrai jo nestabdome, svarbu suprasti, kad projektas šiuo metu yra vystymo stadijoje.
„Tikrai jo nestabdome, svarbu suprasti, kad projektas šiuo metu yra vystymo stadijoje“, – tikino „Ignitis Renewables“ atstovas.
„Signalų, kad vėluos ar nevėluos, nebuvo. Įmonė yra po Finansų ministerija, o Energetikos ministerija į įmonės finansus nelindo, todėl nežinojome“, – sakė D. Kreivys.
Finansų ministerija sako, kad kasdienėje įmonės veikloje nedalyvauja: „Artimiausiu metu turėtų įvykti finansų ministro susitikimas su bendrovės stebėtojų tarybos pirmininku, kurio metu bus aptarti aktualūs įmonių grupės veiklos klausimai, o balandžio pradžioje įvyks stebėtojų tarybos posėdis.“
„Galiu dar kartą pakartoti, kad tokia situacija, mano galva, yra nepriimtina, kai pinigai išleisti, projektas neįgyvendintas, o niekas už tai neatsakingas“, – patikino G. Paluckas.
Premjeras tiesiai nesako, ar „Igničio“ grupės vadovas Darius Maikštėnas turėtų trauktis iš pareigų.
„Jeigu aš pasakysiu savo tiesmuką požiūrį, tai man nebereikės nei valdybos, nei akcininkų susirinkimo. Tačiau šiandien mes turime Akcinių bendrovių įstatymą, šiandien mes turime valdybą, ir jie turi atlikti savo darbą. Jeigu valdyba negebės atlikti savo darbo, tai galbūt bus ir kita valdyba“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Igničio“ vadovas į premjero raginimus prisiimti atsakomybę nesureagavo niekaip. Pats nekomentuoja ir žiniasklaidai. Tačiau jo pusėn stoja buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.
„Dūmų uždanga, kur bandoma kaltinti įmonių vadovus dėl kažko, ko jie neva nepadarė“, – sakė buvusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ji sako, kad energetikos projektai jūroje „torpeduojami“ specialiai.
„Už to, aš tiesiai pasakysiu, matau interesą žmonių, kurie norėtų plėtoti projektus sausumoje – ne tik vėjo, bet ir saulės“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Ji leidžia suprasti, kad tokių žmonių yra ir dabartinėje daugumoje.
„Kurie yra susiję su šiuo verslu – arba visai neseniai, arba teoriškai seniau, bet neaišku, kaip toli nuo jų yra nuėję“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Didžiulis kiekis elektros iš jūros drastiškai mažins kainas rinkoje. Būtent tada atsiranda ši konkurencija, nes niekas nenori žemesnių kainų“, – teigė D. Kreivys.
Tačiau, kaip būtent tas spaudimas atrodo, nedetalizuoja.
„Aš tiesiog matau, kad energija yra eikvojama ne ten, kur ji turėtų būti eikvojama“, – sakė I. Šimonytė.
„Jūrų parkai yra brangesni nei sausumos parkai, todėl be valstybės pagalbos arba be vartotojų pagalbos per didesnę kainą už kilovatvalandę tokie projektai nėra įgyvendinami“, – aiškino G. Paluckas.
Be to, dar nežinodamas, ar pastatys pirmąjį vėjo jėgainių parką, „Ignitis“ ruošiasi dalyvauti konkurse ir dėl antrojo. Jei laimėtų, šįkart statytų jau su valstybės parama.
Dabar numatoma, kad pirmasis jūrinis vėjo parkas atsiras nebe po penkerių, o po dešimties metų. Antrojo konkursą Vyriausybė kol kas yra sustabdžiusi. Naujas sąlygas skelbs balandį.
(be temos)
(be temos)