Nesėkmingi bandymai
„Taikant direktyvą mūsų Lietuvos teisinėje bazėje, mes tikimės iš valdžios atstovų, šiuo atveju Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kad būtų įtvirtinta teisinio susitarimo tarp platformų ir darbą atliekančių asmenų būtinybė“, – praėjusią savaitę Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkas Linas Mazgeika.
Anot jo, darbuotojų bandymai pradėti derybas su platformų atstovais buvo nesėkmingi, todėl reikalingas valdžios įsikišimas.
„Patys bandėme kalbėtis, užmegzti kontaktą su platformomis, jų atstovais, kad pradėtume kokias nors derybas dėl šių problemų, bet nesėkmingai. Matome, kad reikalingas įsikišimas iš šalies, šiuo atveju – iš valdžios“, – teigė L. Mazgeika.
Jis nurodė, kad galimi įvairūs susitarimų modeliai: darbo sutartis, savarankiškos veiklos sutartis, valandinis tarifas ar atlygis už atliktą užduotį. Pasak profesinės sąjungos atstovo, kitų ES šalių patirtis rodo, kad tokie susitarimai galėtų padėti užtikrinti orias darbo sąlygas ir tinkamą atlygį.
Darbdavys – DI
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, demokratas Tomas Tomilinas savo ruožtu atkreipė dėmesį į algoritmų vaidmenį platformų darbuotojų veikloje.
„Jeigu jūs galvojote, kad dirbtinis intelektas (DI) nėra jūsų darbdavys, tai galvokite dar kartą. Jau tai vyksta, [...] DI tampa darbdaviu, sprendimų priėmėju jūsų darbo aplinkoje“, – sakė jis.
T. Tomilino teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siekia darbuotojams užtikrinti apsaugą nuo neteisėto ir perteklinio privačios informacijos rinkimo.
„Ministerija ryžosi pritaikyti apsaugos nuo nereikalingos, neteisėtos, privačios informacijos rinkimo mechanizmus visam darbo kodeksui, visiems darbuotojams“, – sakė parlamentaras.
Vergovės santykiai?
Socialdemokratė Modesta Petrauskaitė dabartines platformų darbuotojų darbo sąlygas įvertino kritiškai.
„Šios darbo sąlygos, kokios yra mūsų diskusijos metu, nėra orios, nėra vakarietiškos, jokiais būdais nėra europietiškos ar lietuviškos. Tai yra vergovės darbo santykiai“, – sakė ji.
Darbo teisės ekspertė Emilija Švobaitė pabrėžė, kad sprendžiant dėl platformose dirbančių žmonių statuso svarbu įvertinti, ar jie iš tiesų dirba savarankiškai, ar yra pavaldūs platformai.
„Jeigu skaitmeninės platformos sudaro galimybių veikti savarankiškai, jis turi teisę ir platformos turi teisę tokius santykius kurti, kurie yra vadinami savarankiška veikla. Tačiau jeigu mes matome pavaldumo santykius ir požymius, reiškiančius pavaldumą, kai algoritmai iš tiesų nustato sąlygas žmonėms, jų darbui, tokiu atveju turi būti aiškiai pasakyta, kad šie santykiai yra darbo santykiai“, – sakė teisininkė.
ES direktyva dėl darbo skaitmeninėse platformose turi būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę iki 2026 m. gruodžio 2 d.
Ja siekiama aiškiau nustatyti platformose dirbančių asmenų užimtumo statusą, užtikrinti didesnį algoritminio valdymo skaidrumą ir apsaugoti darbuotojų teises.
Šiam projektui Seime pritarta po pateikimo.
Naujausi komentarai