Svarbiausiam valstybės išlaidų ir pajamų planui kritikos negailėjo nei opozicija, nei dalis valdančiųjų.
Kaip sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti fiskalinės drausmės ir biudžeto vykdymo rizikas, apsvarstyti galimybes patikslinti jo rodiklius arba pateikti išsamų, skaičiavimais pagrįstą paaiškinimą dėl šių taisyklių nesilaikymo.
„Taip pat siūloma numatyti konkrečias priemones grynųjų išlaidų augimo nuokrypiui mažinti, nurodant finansinį poveikį ir įgyvendinimo terminus, užtikrinti, kad pajamų prognozės būtų grindžiamos realistiškomis prielaidomis, o planuojant išlaidas būtų įvertinti tikėtini valstybės įsipareigojimai ir fiskalinės rizikos“, – pristatydamas komiteto išvadą teigė A. Sysas.
Pasak jo, svarbu numatyti ilgalaikius sprendimus dėl tvaraus gynybos finansavimo, peržiūrėti valstybės išlaidų prioritetus ir jų efektyvumą, stiprinti pajamų bazę, įvertinti mokestinių lengvatų tikslingumą ir mokesčių surinkimo didinimo galimybes.
„Planuojant biudžeto rodiklius taip pat būtina įvertinti valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimo poveikį valstybės finansinėms galimybėms ateityje“, – pabrėžė jis.
Iki Vyriausybės atnaujinto kitų metų biudžeto projekto antro svarstymo Seime komitetas prašo Valstybės kontrolės pateikti patobulinto varianto įvertinimą. Valstybė kontrolė yra pažadėjusi tai padaryti.
Socialdemokratas Karolis Podolskis, primindamas, kad kitų metų biudžeto pagrindinė idėja – „saugus saugioje valstybėje“, pabrėžė, kad ji yra reali.
„Kviečiu biudžeto projektą vertinti pagal jo kuriamą valstybės viziją, o ne pagal atskiras eilutes“, – Seimo posėdyje teigė valdančiųjų atstovas.
K. Podolskio teigimu, valstybė negali atidėti būtinų investicijų nei į gynybą, nei į žmonių gerovę.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pranešė, kad komitetas sulaukė beveik visų teisėsaugos institucijų prašymų didinti jų biudžetus.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad projekte numatytas nepakankamas diplomatijos finansavimas, menki atlyginimai, trūksta lėšų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė demokratė Jekaterina Rojaka apgailestavo, kad projekte trūksta investicijų, kurios padėtų ekonomikai augti, o valstybei ateityje gauti daugiau pajamų.
Demokratas Algirdas Butkevičius pasigedo plano, kaip ateityje bus mažinimas valdžios deficitas.
„Valstiečių“ frakcijos vadovas Eimantas Kirkutis mano, kad į gynybos prioritetą biudžete žiūrima „gana siaurai“: „Įsivaizduojamas išorės saugumas, bet ir viduje turime būti saugūs“.
Jis apgailestavo kol kas negirdėjęs nė vieno siūlymo, kaip būtų galima sumažinti deficitą.
„Grąžinamas (biudžeto projektas – BNS) turi būti iš naujo paruoštas, jeigu Valstybės kontrolės yra tokios išvados – nėra ką taisyti, jis turi būti naujas“, – teigė E. Kirkutis.
Konservatorius Mindaugas Lingė pateikdamas keturių opozicijos atstovų, dirbančių Biudžeto ir finansų komitete, atskirąją nuomonę dėl projekto teigė, kad tikrojo deficito slapstymas yra blogiau už didelį deficitą.
„Pasitikėjimas prarandamas, kai meluojama ir slapukaujama. Bet Vyriausybė dar turi šansą antram svarstymui pateikti kitokios kokybės biudžetą“, – Seimo posėdyje teigė jis.
Konservatorių lyderis pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad valdantieji tvarkosi vadovaujantis požiūriu „po manęs nors ir tvanas“: „Po manęs nors ir tvanas“ – ne išeitis.“
Dar viena konservatorė Gintarė Skaistė pareiškė, kad jai, kaip buvusiai finansų ministrei, nemalonu matyti tokį biudžeto projektą.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad projektas yra išskirtinis, nes sulaukia tiek daug kritikos.
„Sunku prisiminti kitą biudžetą, kuris būtų taip kritikuojamas. Tai turėtų būti labai rimtas signalas mums visiems, priimantiems sprendimus“, – teigė ji.
„Aušriečių“ frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad trijų valdančiųjų partijų lyderiai „neneša atsakomybės“ už priimamus politinius sprendimus: „Trys partijų lyderiai nėra nei Seimo nariai, o du net nėra Lietuvoje“.
Paprastai per pirmą svarstymą savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.
Komitetas siūlo 2,99 mln. eurų padidinti Seimo kanceliarijos biudžetą bei apkarpyti Šeimos paketo finansavimą: 40 mln. eurų papildomai nedidinant finansavimo paramai būstui įsigyti bei neskirti 23,65 mln. eurų vienkartinei paramai mokinio krepšeliui, taip pat 82,84 mln. eurų nedidinti valstybinių įstaigų skolinimosi limitų.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra. Gruodžio 1-ąją numatytas antrasis svarstymas – tada nustatoma priėmimo data.
Pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų biudžeto projektą valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.
2027 metų „Sodros“ biudžeto projektą Seimas perdavė Vyriausybei tobulinti
Apsvarstęs kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį perdavė jį Vyriausybei tobulinti – norima, kad į jį būtų įtrauktos lėšos didesnėms vaiko priežiūros išmokoms nuo kitų metų liepos.
Už tai balsavo 91 parlamentaras, o susilaikė 9.
Kaip sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas, esminis projekto pokytis – vaiko priežiūros lėšų didėjimas nuo kitų metų liepos.
Iki šiol pinigų tam nebuvo numatyta. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad tam papildomai reikėtų 62 mln. eurų.
Šių išmokų didinimas buvo viena demokratų sąlygų prisijungiant prie valdančiosios koalicijos.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Ignas Vėgėlė posėdyje teigė, kad „Sodros“ rezervas investuojamas per pigiai.
Numatoma, kad „Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, turėtų mažėti 4,5 proc. iki 11,286 mlrd. eurų, o išlaidos – augti 11,3 proc. iki 9,845 mlrd. eurų.
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet sieks 685 mln. eurų – 7,3 proc. (45 mln. eurų) daugiau nei 2026 metais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos – 523,7 mln. eurų, arba 6,8 proc. (33,3 mln. eurų) daugiau, nedarbo draudimo – 612,1 mln. eurų – 3,6 proc. (21,4 mln. eurų) daugiau, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 6,7 proc. iki 635 eurų.
(be temos)
(be temos)