Rugpjūtį prognozuota, kad augimas sieks 3,1 procento.

Tuo metu 2025 metų BVP prognozė sumažinta 0,2 punkto iki 2,5 proc., skelbiama antradienį paskelbtoje banko „Nordic Outlook“ apžvalgoje.

Pasak banko ekonomisto Tado Povilausko, didesnio kitų metų BVP augimo prognozė susijusi su pasikeitusia 2025 metų prognoze, o ne prielaidomis dėl kitų metų.

„Pagrindinių prielaidų nekeitėme, nes per ketvirtį iš esmės labai neigiamų pokyčių nebuvo, labai teigiamų – irgi“, – pristatydamas naujausias prognozes antradienį sakė ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, šių metų BVP prognozė sumažinta dėl prastesnio nei rugpjūtį tikėtasi trečiojo ketvirčio BVP rezultato. Tačiau jis mano, kad didelė tikimybė, jog šis rodiklis bus pagerintas, kai Valstybės duomenų agentūra gaus daugiau rugsėjo duomenų ir bus tiksliau įvertintas grūdų ir rapsų derlius.

Anot ekonomisto, stebint kitų metų situaciją labiausiai nerimą kelia pramonė, kurios augimas sustojo trečiąjį šių metų ketvirtį.

„Ką matome iš verslo lūkesčių, apklausų, vienintelėje pramonėje lūkesčiai yra suprastėję, kiti pagrindiniai sektoriai, ar tai būtų paslaugos, (...) – jų lūkesčiai pagerėję, prekybos, statybininkų lūkesčiai yra pagerėję“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, kitais metais išlaikoma prielaida, kad antros pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto, o 60 proc. atsiimtų lėšų bus išleista prekėms ir paslaugoms. Bendra teigiama šio veiksnio įtaka kitų metų BVP gali siekti iki 0,6 proc. punkto.

Bet nurimus vartojimui, 2027 metais, pasak analitiko, šalies ekonomika veikiausiai augs tik 2,1 proc.

Kitų metų infliacijos prognozė nekeičiama

Bankas nekeičia kitų metų vidutinės metinės infliacijos prognozės – ji sieks 3,4 proc. Šių metų infliacijos prognozė sumažinta 0,2 punkto iki 3,5 procento.

Pasak T. Povilausko, infliacija šiemet Lietuvoje yra mažiausia Baltijos šalyse, tačiau kitąmet ji veikiausiai jau bus didžiausia regione. Didelę įtaką jai darys valdžios sprendimai, susiję su didesniais akcizais, panaikinta lengvata PVM šildymui, vadinamuoju saugumo įnašu, arba draudimo sutarčių apmokestinimu.

„Galvojam, kad maisto kainos kitais metais turėtų augti šiek tiek lėčiau. Pieno produktų kainos didmeninėje rinkoje jau keletą savaičių važiuoja žemyn, tai neigiamos žinios pieno ūkiams, bet tai irgi rodo, kad spaudimas iš žaliavinės pusės yra mažėjantis“, – aiškino T. Povilauskas.

„Kažkiek infliacijos duos, kad bus tas vienkartinis infliacijos vartojimo šuolis, kuris padidins paslaugų kainas“, – pridūrė jis.

SEB, be to, sumažino vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę ir mano, kad šiemet augimas sieks 8,2 proc. (anksčiau prognozuota 8,5 proc.), o kitąmet tikimasi 7,6 proc. augimo (7,8 proc.).

Tuo metu nedarbo prognozė nekeičiama – šiemet jis sieks 7 proc., o kitąmet – 6,8 procento.

T. Povilausko vertinimu, darbo rinkoje situacija gana stabili, tačiau sumažinta kitų metų atlyginimų augimo prognozė, nes 2026-ųjų valstybės biudžeto projekte darbo užmokesčio fondo augimas yra mažesnis negu tikėtasi.

„Valstybės sektoriuje augimas bus apie 7 proc., o privačiame – apie 8 proc. (...) Privačiame sektoriuje augimas nemažas, nes minimali alga didėja apie 11 proc., pakankamai nemažai regione, ir tai galvos skausmas verslui“, – sakė T. Povilauskas.

Realus darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau negu šiemet.