Bendrovės vadovo Sauliaus Žilinsko teigimu, tam įtakos turėjo kovido pandemija, pasikeitusi mokesčių aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai.

„Pirmoje eilėje tai nulėmė buvusi pandemija, per kurią buvo sukauptos skolos, po to pakeistas pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris realiai pablogino verslui sąlygas, o trečioje vietoje – savininkų nusivylimas – kai dirbi, o rezultato jokio, ateina bankroto laikas“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Žilinskas.

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad maitinimo verslas šiuo metu grįžta į iki pandemijos buvusį lydį – iš karto po jos restoranų apyvarta labai išaugo, o vėliau krito, todėl nuosmukis atrodo didelis.

„Kadangi po karantino pabaigos žmonės staiga supuolė į restoranus, pradėjo vartoti paslaugas, prie kurių neturėjo priėjimo karantino metu, restoranų apyvarta staiga labai stipriai išsipūtė. Manau, kad priežastis yra ta, kad rinka ne tik krenta, bet ji labiau normalizuojasi“, – LRT radijui aiškino ekonomistas.

Vis dėlto, pasak A. Izgorodino, banko analizė rodo, kad vartotojų lūkesčių kritimas po 4–5 mėnesių pradeda daryti realią įtaką vartojimui: „Augantis gyventojų atsargumas automatiškai suponuoja, kad žmonės atsargiau žiūrės į ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimą, o restoranai Lietuvoje nėra pirmo būtinumo paslauga.“

„Citadele“ duomenimis, anot jo, balandžio mėnesį Lietuvos vartotojų lūkesčiai buvo prasčiausi per pusantrų metų, o gyventojų nuomonė apie ekonomiką – blogiausia per daugiau nei dvejus metus.

„Creditreform Lietuvos“ duomenimis, šiemet Lietuvoje įsteigta daugiau nei 160 maitinimo ir apgyvendinimo įmonių.