„Esant dabartinei geopolitinei situacijai sprendimai dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo turi remtis aktualiais duomenimis ir konkrečiais skaičiavimais. Turime įvertinti, kokios priemonės būtų veiksmingos Lietuvoje ir kokią naudą jos duotų gyventojams“, – pranešime sakė premjeras.
Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas. Bus vertinamas galimo apmokestinimo veiksmingumas ir poveikis energijos kainoms bei gyventojams.
Ministerijų vertinimai ir siūlymai turi būti pateikti iki pirmadienio, lapkričio 9 dienos.
Kaip rašė BNS, Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas trečiadienį teigė, kad Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas galėtų būti vienas būdų surinkti papildomų pajamų į deficitinį valstybės biudžetą.
„Orlen“ antradienį pareiškė svarstantis, ar atsisakyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. Koncerno vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) teigimu, priėmus tokį sprendimą kiltų rizika uždaryti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą.
„Orlen“ vadovas Lenkijos naujienų agentūrai PAP teigė, kad grupė turės priimti sprendimą, ar toliau investuoti į gamyklos modernizavimą – tai pratęstų jos gyvavimą keliolikai metų, tačiau jei projekto bus atsisakyta, grupė prisiims riziką, jog gamykla Mažeikiuose nutrauks veiklą.
Kaip rašė BNS, pasaulio rinkose smarkiai pabrangus naftai ir jos produktams Lietuvos finansų ministras abejojo galimybe apmokestinti „Orlen Lietuvos“ viršpelnį. Pasak Taurimo Valio, tai būtų rizikingas sprendimas dvišalių santykių kontekste, o finansinė nauda valstybei būtų menka.
Naujausi komentarai