„Panašu, kad kol kas variacija yra apie 3,8 proc.“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė premjeras, žurnalistų paprašytas patikslinti, koks bus kitų metų deficitas.
„Deficitas, panašu, viršija 3 proc. ribą. Bet vėlgi, po biudžeto derybų deficito net ir susiderėjus su minimaliais Vyriausybės kabineto narių poreikiais deficito dydis buvo gerokai didesnis, turėjo atlikti karpymų už 1,5 mlrd. eurų “, – kiek anksčiau teigė jis.
Anksčiau M. Sinkevičius yra sakęs, kad nedidinant deficito Vyriausybė neįgyvendintų savo įsipareigojimų dėl finansavimo gynybai bei suplanuotų kitų didesnių išlaidų.
Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą.
Finansų ministras apie planuojamą 3,8 proc. valdžios deficitą: girdėjau šitą skaičių
Premjerui pareiškus, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministras Taurimas Valys sako, kad dėl ypatingos situacijos daugelio ES šalių deficitas bus didesnis.
„Girdėjau šitą skaičių, palaukim galutinio“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė ministras, paklaustas, ar 3,8 proc. nėra per didelis deficitas.
„Jūs Mastrichto kriterijų, man atrodo, puikiai žinot. Tai jūs patys spręskit, ar didelis ar nedidelis, bet jeigu mes žiūrim Europos Sąjungos vidurkį, tai jeigu jūs domitės, žinot, kad jis yra kaip minimum 3,6, nepaisant kriterijaus. Čia yra Europos Sąjungos vidurkis šiai dienai, ką aš girdžiu iš Europos Sąjungos kitų narių finansų ministrų. Tai jau patys spręskit apie realią situaciją, kuri skiriasi galimai nuo norimos ar pageidaujamos, ar idealios“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, jau dabar 12 ES šalių narių sako, kad „viršys deficitą“, o tai lemia ypatinga situacija, investicijos į gynybą.
„Čia jau toks patinka, nepatinka, čia visai kiti kriterijai galioja“, – aiškino ministras.
Tuo metu paklaustas, kaip stabdys skolos augimą ir kokias konkrečias priemones taikys, ministras sakė, kad jos augimas stabdomas ir jo nereikia dramatizuoti.
„Skolos augimą visą laiką stabdom, nes jo dirbtinai neauginam. Dėl to kaip, kiek, aš gal netęsiu, tai dabar skolos augimas, jis nėra kažkokia savalaikė priemonė, niekas specialiai jo neplanuoja. Yra tam tikros situacijos, prie kurių mes esam priversti didinti, bet aš tiesiog irgi norėčiau, for the record pasakyti, kad nereikia dramatizuoti skolos augimo“, – sakė T. Valys.
Valstybės kontrolei įspėjant, kad po trejų metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos pasieks beveik 2 mlrd. eurų, T. Valys sako, kad tai nesutampa su realybe.
„Su (Europos – BNS) Komisija kalbam, 2 milijardai, tikrai ne, aš tokios sumos negaliu pakomentuot, nes čia nesutampa su realybe“, – tikino ministras.
Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą.
(be temos)