„2026 metų biudžete gynybai bus skiriama 5,38 proc. BVP. Tai yra rekordiškai daug“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

„Einame koja kojon su savo kaimynais ir strateginiais partneriais, nes visi supranta, kad mūsų regionas, mūsų geografinis regionas, turi šiandien skirti daug dėmesio gynybai“, – kalbėjo ji.

Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, gynybai kitąmet bus skirta beveik 4,8 mlrd. eurų.

Anot jo, planuojama, kad visa ši suma bus numatyta kitų metų biudžeto projekte, įskaitant ir valstybės bendroms reikmėms pasiskolintas lėšas.

I. Ruginienė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams.

„Natūralu, kad nusipirkus tanką su juo reikės judėti karo metu“, – kalbėjo premjerė.

„Nesupraskime gynybos vien per ginklų įsigijimą. Yra ir daugybė kitų dalykų, kurie įsijungia, aktyvizuojasi karo metu“, – pridūrė ji.

Anot I. Ruginienės, skirstant gynybai numatytas lėšas bus tariamasi su įvairiomis ministerijomis: „Kiekvienas euras gynybai turi būti išleistas atsakingai. Tai taip ir dirbsime.“

„Pagrindinė institucija yra Krašto apsaugos ministerija, bet šalies gynyba neapsiriboja viena institucija. Yra visa Vyriausybė ir Vyriausybė priims sprendimus ir padalins tuos pinigus taip, kad būtų geriausiai atliepti krašto apsaugos poreikiai“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Anot I. Ruginienės, tai nepakenks pagrindiniams Lietuvos įsipareigojimams gynybos srityje, tai yra išvystyti kariuomenės diviziją, įgyvendinti projektus, susijusius su NATO sąjungininkų priėmimu.

Ji kitų metų valstybės biudžeto projektą pavadino tvariu ir socialiai atsakingu, akcentuodama, kad dokumente pavyko suderinti poreikį užtikrinti valstybės saugumą ir viešųjų paslaugų plėtrą.

Šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026-2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.