„(Didesnė – BNS) infliacija laukia mūsų pirmiausia dėl kitų priežasčių. Jeigu reikėtų pažvelgti į tai, ar tas vidaus rinkos pagyvėjimas lemia didesnę infliaciją, ar degalų kainos, aš sakyčiau, kad degalų kainos, energetiniai ištekliai. Čia yra turbūt pagrindinis iššūkis šiuo metu“, – LNK televizijai antradienį sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, šalies valdžia, siekdama sumažinti energetinės krizės poveikį imasi atsargių priemonių, nes manoma, kad krizė gali užsitęsti.
„Yra trys valstybių grupės, kurios vienaip ar kitaip reaguoja į tai, kas vyksta Hormuzo sąsiauryje, pasaulyje. Kai kurios tiesiog nesiima jokių priemonių ir tokių yra, beje, nemažai Europos Sąjungoje. Kai kurios imasi atsargių priemonių, pavyzdžiui, Lietuva, manydamos, kad šita krizė gali užsitęsti ilgiau. Jeigu tu visą amuniciją iššaudysi dabar, gali ateityje jos pritrūkti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, Lenkija, sumažinusi pridėtinės vertės mokestį (PVM) degalams, ėmėsi radikalių sprendimų, tačiau jie kainuoja valstybės biudžetui.
„Yra ir valstybių, tokių kaip Lenkija, kurios nusprendė, kad reikia imtis radikalių žingsnių dabar. Bet tai kainuoja tikrai didelius pinigus, o valstybė savo pinigų neturi – tai yra iš esmės panaudojimas tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, kad degalų kainų krizė vartotojų kainoms būtų sušvelninta“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, karo Artimuosiuose Rytuose ekonominis poveikis juntamas netgi šalims radus susitarimą bei nutraukus karinius veiksmus.
„Aš manau, ir su tuo sutinka daugelis analitikų, politologų, kad šita krizė, ypač ekonominė jos dalis, susijusi su degalų ir energetikos išteklių kainomis, užtruks ilgiau. Ji gali užtrukti gerokai ilgiau negu politinė arba karinė krizė. Dėl to, kad laivyba niekada nebebus tokia paprasta Hormuzo sąsiauryje, dėl to, kad gamtinių dujų ir naftos pajėgumai sutrikdyti Irano atakų. Ne paslaptis, kad dideli naftos telkiniai yra pažeisti ir jų pajėgumas yra sumenkęs (....). Dėl atsargų panaudojimo per pastaruosius mėnesius atsargos turi būti atstatytos (...) – tai lems kainų šuolį“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Paprastai ekonomikoje viskas taip greit neatsistato. Politikoje galima derybų keliu surasti kompromisą ir nutraukti karinius veiksmus, pasiekti paliaubas, bet ekonomika reaguoja inertiškiau ir dažnai tas pasekmes jaučiame gerokai ilgiau“, – pridūrė jis.
Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 5,1 proc., Finansų ministerija prognozuoja 3,7 proc., Bankas „Citadele“ – 6 proc., bankas „Luminor“ – 5 proc.
Kaip antradienį rašė BNS, nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per pirmąjį lango etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš kaupimo visiškai ar iš dalies pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių – maždaug 580 tūkst. žmonių išmokėta beveik 3,2 mlrd. eurų.
Praėjusią savaitę daliai gyventojų jau atgavus antrojoje pensijų pakopoje kauptas lėšas, prekybininkai savaitgalį fiksavo smarkiai išaugusį pirkėjų aktyvumą, o bankai – kalėdinę prekybą primenančius skaičius.
(be temos)