„Ta suma, kuri buvo paskelbta, (...) 20 tūkst. eurų, yra visiškai nepriimtina ir tai yra visiškai neadekvatu, atsižvelgiant į susiklosčiusią ekonominę ir socialinę situaciją Lietuvoje, todėl turėtume kalbėti apie keletą kartų didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Aš premjerui pasakiau tiesiai šviesiai, kad nesutiksiu ir su individualios veiklos apmokestinimo standartinio tarifo pakėlimu nuo 15 iki 20 procentų. Kita vertus, jeigu mes kalbame apie cukraus mokestį, greičiausiai tokiam mokesčiui gali būti pritarta ir politinis sutarimas gali būti rastas“, – teigė jis.

BNS anksčiau rašė, jog Finansų ministerija pasiūlė apmokestinti didesnės nei 20 tūkst. eurų mokestinės vertės NT, tačiau, sureagavus į kritiką, ši riba turėtų būti pakelta.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad apatinė NT mokesčio riba turėtų būti pakelta Registrų centrui šių metų pabaigoje atnaujinus NT mokestinę vertę.

Socialdemokratai taip pat siūlo įvesti saldintų gėrimų mokestį – grupė parlamentarų praėjusią savaitę įregistravo tai numatantį Cukraus turinčių gėrimų mokesčio įstatymo projektą.

Cukraus ar kitų saldiklių turintiems gėrimams, priklausomai nuo jų kiekio, siūloma taikyti 10, 25 ir 30 centų tarifus litrui gėrimo. 

Valdančiųjų sudarytos mokesčių keitimo darbo grupės nariai yra sakę, kad šiam mokesčiui vieningai pritariama, bet galimos diskusijos dėl tarifo dydžio.

Finansų ministerija iš vadinamojo cukraus mokesčio į biudžetą tikisi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų.

Tuo metu pelno mokestį valdantieji svarsto didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., o Finansų ministerija siūlė jį didinti iki 18 proc. Be to, koalicinė darbo grupė pritaria trims gyventojų pajamų mokesčio tarifams – 20, 25 ir 32 proc., svarsto įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didinti kitus mokesčius.

Lietuva ketina per artimiausius penkerius metus gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad paskubintų kariuomenės divizijos vystymą.