Prezidentas pasirašė paprastesnes fiskalinės drausmės taisykles numatančias pataisas (Atnaujinta)

Be to, nustatomos lankstesnės sąlygos savivaldybių investicijoms.

Prezidentas antradienį pasirašė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo naują redakciją, pranešė Prezidentūra.

„Tai yra įstatymas, kuriuo mes nubrėžiame šalies regioninės ekonomikos ilgalaikę perspektyvą. (...) Šis naujasis reguliacinis pokytis įgalins padidinti ir pagreitinti investicijų apimtį regionuose išlaikant viešuosius finansus tvarius“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Pasak jo, naujas savivaldybių skolinimosi reguliavimas lemia poreikį parengti jų ilgalaikių investicijų programą.

„Sieksiu, kad šalies gyventojams svarbios sritys, tokios kaip prieiga prie būsto, naujos darbo vietos, kokybiška infrastruktūra, būtų tarp prioritetinių vietos valdžios investicinių krypčių taikant naujai priimtą konstitucinį įstatymą ir savivaldybėms skolinantis iš ILTE“, – pabrėžė šalies vadovas.

Aptarti fiskalinės valdysenos pokyčių ir naujų galimybių savivaldybėms ilgalaikiams investicijų projektams finansuoti G. Nausėda antradienį susitiko su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Audriumi Klišoniu ir nacionalinio plėtros banko ILTE vadovu Dainiumi Vilčinsku.

Susitikime taip pat aptarta, kad papildomas dėmesys rengiant savivaldybių investicijų programą galėtų būti teikiamas bendriems jungtiniams savivaldybių projektams plėtojant atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą,  vystant apdirbamajai gamybai ir pramonei skirtas teritorijas.

Taip pat aktualu išnaudoti pigesnio skolinimosi iš tarptautinių finansų institucijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, galimybes ir potencialiai perskolinti lėšas savivaldybėms.

Kaip rašė BNS, Seimas praėjusią savaitę pritarė paprastesnėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Svarstant pakeitimus Seimas sprendė dėl lankstesnių nei siūlyta anksčiau išlaidavimo sąlygų savivaldybėms, kurios nuogąstavo, jog gali netekti sutaupytų milijonų.

Vyriausybės teiktas projektas sulaukė kritikos, nes pagal jį savivaldybės negalėtų į kitus metus perkelti nepanaudotų lėšų investicijoms – apie 600 mln. eurų.

Todėl parlamentas nusprendė savivaldai suteikti daugiau lankstumo, tačiau ne tiek daug, kiek ji siekė – savivaldybių biudžetų išlaidos negalės viršyti pajamų daugiau kaip 1,5 proc. Be to, jos į deficitą galės neįtraukti išlaidų investicijoms tik skolinantis iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Taip Seimas atmetė Prezidentūros idėją leisti savivaldai į biudžeto deficitą neįtraukti ne tik ILTE, bet ir tarptautinių bankų finansuojamų investicijų, taip pat investicijų į projektus, kuriuos savivaldybės kofinansuoja.

Vyriausybės siūlė, kad savivaldybės iš savo biudžetų kitąmet galėtų išskaičiuoti tik ES paramą.

Tai leis sumažinti ekonominius skirtumus tarp savivaldybių

Seimui praėjusią savaitę pritarus, o prezidentui antradienį pasirašius naujas fiskalines taisykles, leidžiančias savivaldybėms į biudžeto deficitą neįtraukti investicijų, finansuojamų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolomis, Prezidentūra ir savivaldos atstovai teigia, kad tai leis sumažinti ekonominius skirtumus tarp savivaldybių.

„Šis įstatymas yra daugiau negu fiskalinė drausmė. Šiame įstatyme sprendėme, ar regioniniai ekonomikos skirtumai Lietuvoje mažės, ar jie liks užšaldyti. Prezidentas dėl to teikė dekretą, kad papildomos investicijos galėtų vykti ne tik europiniams projektams, bet ir skolinantis iš ILTE“, –  antradienį žurnalistams teigė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

„Tai atvers artimiausiam dešimtmečiui galimybes savivaldybėms daugiau investuoti ir taip sumažinti skirtumus tarp Lietuvos regionų“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnų, ILTE direktoriumi Dainiumi Vilčinsku ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Audriumi Klišoniu.

Plungės meras A. Klišonis teigė, kad galimybė papildomai skolintis iš ILTE ypač svarbi savivaldybėms.

„Mes turėsime šitą galimybę (skolintis – BNS) per ILTE ir tai duoda galimybę papildomai savivaldybėms daugiau judėti į priekį. Puikiai suprantame, kad tai ypač svarbu savivaldybėms, kurios yra regionuose. Matome, kad pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra regionuose yra reikalinga, tai yra valstybės regioninė politika ir čia yra vienas iš įrankių, kaip tą politiką galima įgyvendinti funkcionaliai“, – žurnalistams sakė A. Klišonis.

V. Augustinavičius pabrėžė, kad regionai sunkiai gauna prieigą prie didesnio kapitalo, nes juos nukonkuruoja didesni miestai.

„Siekiama sukurti mechanizmą, kuris įgalintų savivaldybes greičiau investuoti ir (didintų – BNS) prieigą prie kapitalo. Tas ypatingai svarbu mažoms savivaldybėms, nes jos tikrai yra nelygioj konkurencinėj kovoj su didžiaisiais miestais. ILTE galėtų atkreipti didesnį dėmesį į mažesnes savivaldybes – kaip pakelti jų ekonomikos lygį ir padaryti tą greičiau”, – kalbėjo prezidento patarėjas.

„Savivaldybės, naudodamosi tuo fiskaliniu lankstumu – skolinimusi virš taisyklės – galėtų kreiptis į ILTE ir gauti finansavimą būtiniausioms investicijoms, kurias reikia įgyvendinti, – municipaliniam būstui, darbo vietų kūrimui, energetikai ir kitoms sritims”, – pridūrė V. Augustinavičius.

Be to, prezidento patarėjas akcentavo, kad savivaldybių investicijų projektai atsiperka per ilgą laiką, todėl susilaukia mažesnės finansavimo pasiūlos. Šią spragą, anot jo, galės užpildyti ILTE.

„Dažniausiai tie projektai, kuriuos daro savivaldybės, atsiperka per ilgą laikotarpį, 15–20 metų ir daugiau. (...) ILTE padėtų išspręsti šią spragą – tai yra savivaldybėms prie ilgalaikio finansavimo prieiti yra sunku, o ILTE galėtų šį finansavimą suteikti iš savo balansinių lėšų“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

D. Vilčinskas pabrėžė, kad savivaldybių investicijas riboja finansavimo trūkumas – ILTE sieks spręsti šią problemą. Be to, anot ILTE vadovo, bankas kurs konsultacijų centrą, kuris padės savivaldybėms įgyvendinti investicinius projektus.

„Kur galėsim padėti savivaldybėms, tai per konsultavimą – kaip jų (savivaldybių – BNS) idėjas paversti projektais, kaip tuos projektus sustruktūruoti, kaip juos paruošti finansavimo pritraukimui ir kaip užtikrinti finansavimo suradimą tiems projektams“, – po susitikimo kalbėjo ILTE vadovas.

Anot A. Klišonio, prioritetinės investicijų kryptys yra energetika, aplinkosauga, pastatų renovacija ir būsto plėtra.

Kaip rašė BNS, Seimas praėjusią savaitę pritarė paprastesnėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Svarstant pakeitimus Seimas sprendė dėl lankstesnių nei siūlyta anksčiau išlaidavimo sąlygų savivaldybėms, kurios nuogąstavo, jog gali netekti sutaupytų milijonų.

Vyriausybės teiktas projektas sulaukė kritikos, nes pagal jį savivaldybės negalėtų į kitus metus perkelti nepanaudotų lėšų investicijoms – apie 600 mln. eurų.

Todėl parlamentas nusprendė savivaldai suteikti daugiau lankstumo, tačiau ne tiek daug, kiek ji siekė – savivaldybių biudžetų išlaidos negalės viršyti pajamų daugiau kaip 1,5 proc. Be to, jos į deficitą galės neįtraukti išlaidų investicijoms tik skolinantis iš ILTE.

Taip Seimas atmetė Prezidentūros idėją leisti savivaldai į biudžeto deficitą neįtraukti ne tik ILTE, bet ir tarptautinių bankų finansuojamų investicijų, taip pat investicijų į projektus, kuriuos savivaldybės kofinansuoja.