„Prezidentas akcentavo siekį tos konvergencijos (tiesioginių išmokų – BNS) žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir skirtumas taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja ir dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti“, – pirmadienį po Gitano Nausėdos susitikimo su žemdirbių atstovais bei ministru žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba.
„Tikslas yra labai sudėtingas ir turbūt 100 procentų tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų, gal taip būtų jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to ir yra būtent pagrindinis tikslas“, – pridūrė jis.
Anot R. Dilbos, susitikimo tikslas buvo išgirsti žemdirbių poziciją – prezidentas šią savaitę vyks į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame, be kita ko, bus diskutuojama dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos.
Ūkininkų atstovams nuogąstaujant dėl mažėjančio išmokų krepšelio, prezidento patarėjas į Lietuvos siekį žvelgia pozityviai: „Prezidentas ir 2020 metais, prieš dabartinę daugiametę finansinę perspektyvą, iš tikrųjų apgynė žemdirbių interesus ir dėl to buvo padidintas Lietuvos žemdirbiams tiesioginių išmokų krepšelis.“
Savo ruožtu žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad keičiantis finansavimo modeliui dėl išmokų žemės ūkiui reikės „kovoti su kitomis sritimis“, todėl jis tikisi, kad prezidentas Europos Vadovų Taryboje derybinėje pozicijoje „pastovės iki galo“.
„Jeigu 2027 metais mes pasieksime konvergencijos tik 79 procentus, jeigu liksime su tuo finansavimu, tai mes naujam laikotarpiui turėsim 76 procentus (...). Visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka tas pasiūlymas“, – žurnalistams sakė A. Palionis.
„Tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jeigu žiūrėti Europos Sąjungos šalių kontekste, nes visi aplinkosauginiai įsipareigojimai, ko negali daryti ūkininkai, yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia“, – aiškino jis.
A. Palionis sako, kad siekiant panašių tiesioginių ES išmokų visiems ūkininkams, svarbi vieninga aplinkinių šalių pozicija: „Atsimenant 2020 metus, kaip Lietuva, Latvija, Estija kartu stovėjome ir kovojome, tai lygiai taip pat ir šiemet.“
Ministro teigimu, žemės ūkio sektorių patvirtinus kaip strateginę šalies ūkio šaką, finansavimas yra ypatingai svarbus, nes „atėjus dienai X, mes turėsime remtis tik savo potencialu ir gamyba.“
„Tai irgi šiandien su prezidentu aptarėme ir svarstėme, kur pati valstybė turėtų gal skirti finansavimą – ar tai kooperacija, ar tai maisto prekių perdirbimo potencialo didinimas. Bet tam reikės skirti papildomus finansinius išteklius“, – teigė A. Palionis.
Ūkininkų atstovai: mažinamas finansavimas – neteisingas
Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė sako, kad neteisinga, jog Lietuvai skiriamos išmokos daugiau kaip 20 metų nesusilygina su kitų ES šalių.
Mes reikalaujame, kad mums būtų tos pačios sąlygos kaip Europos Sąjungos žemdirbiams. Dabar iškreipta visa politika, vienur PVM toks, vienur išmokos tokios, kofinansavimai kitokie (...). Mūsų paprasčiausiai neliks.
„Mes pasisakome už tai, kad būtų išlaikomi tie du ramsčiai, labai aiškiai atskirtos tiesioginės išmokos ir visa kita politika (Bendrosios žemės ūkio politika – BNS), kuri yra apie jaunųjų ūkininkų įsisteigimą, kaimo gyvybingumą ir panašiai, o tiesioginės išmokos tikrai atliepia tuos interesus, kurie yra reikalingi būtent žemdirbiui“, – po susitikimo žurnalistams sakė A. Pabedinskienė.
Tuo metu Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigė, jog ūkininkai šiuo metu yra kritinėje situacijoje ir neatmeta galimybės protestuoti.
„Mes reikalaujame, kad mums būtų tos pačios sąlygos kaip Europos Sąjungos žemdirbiams. Dabar iškreipta visa politika, vienur PVM toks, vienur išmokos tokios, kofinansavimai kitokie (...). Mūsų paprasčiausiai neliks“, – sakė J. Vilionis.
„Prezidentas važiuoja (į Europos Vadovų Tarybą – BNS), mes žiūrėsim, kokie bus atgarsiai, kaip toliau reaguoti (...). Gal vėl atvešime ir dalysime tą pieną, o rudenį mes išvažiuosime galbūt 10–12 tūkst. traktorių“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, anksčiau A. Palionis yra teigęs, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 metų.
Praėjusių metų rudenį Lietuvos ir kitų ES šalių ūkininkai protestavo prieš EK ketinimą nuo 2027 metų mažinti finansavimą žemdirbiams. Ūkininkai iš visos Europos vieningai pasisakė prieš siūlomus Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius, biudžeto mažinimą, nesąžiningą ES prekybos politiką ir biurokratiją.
BNS rašė, kad Lietuvai 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).
Naujausi komentarai