Prezidentūra siūlys skatinti ekonomiką: ILTE įdarbinti indėlius, mažinti elektros kainas verslui

Anot jo, prezidentas grįžta prie savo idėjos, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE galėtų investuoti gyventojų indėlius su valstybės garantija, taip pat daug energijos vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra gebės apsirūpinti pati.

„Šioje pavasario sesijoje (Seimo – BNS) būtų galima pateikti subalansuotą indėlių įveiklinimo įstatymą, kuris sudarytų galimybes gyventojams savanoriškai uždirbti iš dalies einamojoje sąskaitoje laikomų lėšų ir įgalintų kilstelėti dalį bankuose laikomų lėšų ir investuoti į Lietuvos ekonomiką. Viskas vyktų savanoriškumo principu ir būtų suteikta valstybės garantija“, – po G. Nausėdos susitikimo su Lietuvos banko vadovu Gediminu Šimkumi sakė V. Augustinavičius.

„Kita idėja, kurią prezidentas taip pat teiks pavasario sesijoje (...), tai galimybė energijai imlioms įmonėms dabar pasiskolinti per mažesnį elektros tarifą sugrąžinant šią skolą po 2030 metų, kai Lietuva bus pilnai apsirūpinusi vietinės elektros generacija“, – pridūrė jis.

Grįžta prie idėjos – gyventojų indėlius investuotų ILTE

BNS rašė, kad Prezidentūra dar prieš metus iškėlė idėją suteikti nacionaliniam plėtros bankui prieigą prie gyventojų indėlių.

V. Augustinavičiaus teigimu, per šiuos metus padaryta pažanga diskutuojant dėl konkretaus modelio – gyventojai komercinių bankų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas galėtų skolinti ILTE, kuri jas investuotų į ekonomiką. Pasak jo, tai būtų saugi investicija.

„Būtų valstybės garantija, visa rizika būtų valdoma nacionaliniame plėtros banke, tačiau ir gyventojai gautų palūkanas, ir ekonomika augtų sparčiau. Šis receptas galioja ir visai Europai, ir vienai valstybei“, – teigė V. Augustinavičius.

Patarėjas aiškino, kad dabar sąskaitose laikomų pinigų bankai neskolina ekonomikai, todėl „reikalingas valstybės įsikišimas“, jog šie pinigai būtų investuojami Lietuvos reikmėms.

G. Šimkus savo ruožtu pabrėžė, kad pernai gruodį Lietuvos žmonės ir įmonės indėliuose laikė 40 mlrd. eurų, kurių dauguma yra „indėliai iki pareikalavimo“, neduodantys finansinės grąžos.

„Pirmas dalykas – užtikrinti grąžą šitoje sistemoje dalyvaujantiems žmonėms. Antras dalykas – užtikrinamas finansinis resursas ILTE finansuoti tokius projektus, kurie yra infrastruktūrinės arba valstybinės reikšmės“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.

Jis priminė, kad panaši sistema veikia Prancūzijoje.

Stambiems elektros vartotojams – lengvata

Pasak V. Augustinavičiaus, mažinant elektros kainų naštą įmonėms norima stiprinti pramonės konkurencingumą – tokia priemonė pozityviai įvertinta praėjusią savaitę vykusioje Europos Vadovų Taryboje.

Jos esmė – leisti daug elektros vartojančiai pramonei mokėti lengvatinį tarifą, o kainų skirtumą padengti po 2030 metų, nurodo Prezidentūra.

Anot patarėjo, siūloma laikinai sumažinti elektros tarifo dedamąją už infrastruktūrą.

„Tai būtų labai tiksli parama, tai neįtakotų (biudžeto – BNS) deficito, tai būtų skolinis instrumentas. Bet šiuo skoliniu instrumentu per elektros tarifą naudotųsi išimtinai tik tie, kurie naudoja daugiau elektros“, – teigė V. Augustinavičius. – Tai yra, skolinimas pramonei per elektros tarifą, kad įmonės būtų konkurencingesnės jau dabar, o ne po penkerių metų.“

Jo pateiktais skaičiavimais, valstybės vardu tam kasmet reikėtų pasiskolinti apie 40 mln. eurų, kuriuos įmonės ilgainiui sugrąžintų valstybei.

G. Šimkaus teigimu, tai gana nedidelė suma, kuri nepaveiktų valstybės finansų tvarumo.

V. Augustinavičius taip pat teigė, jog G. Nausėda Seimo pavasario sesijoje dar teiks Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų pataisas, skirtas gimstamumui paskatinti.

Jis teigė, jog G. Šimkus ir G. Nausėda taip pat aptarė Lietuvos ekonomikos augimą. LB mano, kad šiemet šalies ūkis augs 3,2 procento.

„Lietuvai tai nėra augimo lubos ir turime ieškoti galimybių (...) augti dar sparčiau“, – kalbėjo V. Augustinavičius.