Prieš Juodąjį penktadienį – nemaloni staigmena Pereiti į pagrindinį turinį

Prieš Juodąjį penktadienį – nemaloni staigmena

2026-11-19 10:37

Laukiantiems Juodojo penktadienio išpardavimų – nemaloni staigmena. Esą nuolaidų gali nebūti. Naujausias „Inbank“ smulkiojo ir vidutinio verslo indeksas parodė, kad didesnes nuolaidas nei pernai planuoja vos 8 proc. apklaustų įmonių, o beveik kas trečia nuolaidų apskritai atsisako.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span> Prieš Juodąjį penktadienį – nemaloni staigmena</span>
Prieš Juodąjį penktadienį – nemaloni staigmena / A. Ufarto / ELTOS nuotr.

„Inbank“ filialo Lietuvoje vadovas Vaidotas Rimeikis pasakojo, kad atlikta prekybininkų apklausa atskleidė netikėtus rezultatus.

„Apklausėme apie 300 prekybos ir paslaugų įmonių. Mus labai nustebino atsakymai, kad apie 30 proc. prekybininkų šiais metais neplanuoja turėti kažkokių akcijų. Apie pusė atsakiusiųjų, t. y. apie 50 proc., sakė, kad vis dėlto neturės didesnių akcijų nei pernai. Tik 8 proc. prekybininkų svarsto arba planuoja dideles akcijas“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, anot pašnekovo, apklausos rezultatai nereiškia, kad pirkėjai nesulauks patrauklių pasiūlymų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tie 8 proc. apklaustų prekybininkų gali sudaryti labai didelę rinkos dalį. Vadinasi, didesnė dalis prekybos centrų, didžiųjų rinkos žaidėjų vis dėlto bus pakankamai agresyviai matomi. Tiesa, tie mažesni, manau, bus santūresni“, – aiškino V. Rimeikis.

„Inbank“ filialo Lietuvoje vadovas atkreipė dėmesį, kad prekybininkai ieško ir kitų būdų privilioti klientus.

„Vis dėlto yra tie, kurie pasiruošę į tai investuoti. Iš kitos pusės, mūsų apklausa taip pat atskleidė, kad nemaža dalis pardavėjų planuoja kitais būdais konkuruoti, siūlyti papildomas paslaugas, galbūt kažkokius prekių komplektus įsigyti ir panašiai. Manau, kad tų pasiūlymų verta paieškoti“, – teigė jis.

Tiesa, kaina vis dar išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pirkėjų apsisprendimą.

„50 proc. atsakiusiųjų sakė, kad kaina vis dar yra pagrindinis dalykas, motyvuojantis klientą pirkti. 22 proc. atsakiusiųjų teigė, kad išsimokėjimas dalimis irgi yra labai svarbus įrankis norint motyvuoti klientą pirkti“, – pasakojo V. Rimeikis.

Advokatų profesinės bendrijos „TEGOS“ partnerė, advokatė Indrė Barauskienė priminė, kad prekybininkams, skelbiantiems apie nuolaidas, galioja griežti reikalavimai.

„Išties įstatymas čia ganėtinai griežtas. Jei komunikuoji bet kokį kainos sumažinimą, ar tai būtų išpardavimas, ar trumpalaikė, ar ilgesnio laikotarpio akcija, privalai pateikti faktinę per 30 dienų iki akcijos galiojusią kainą, kuri buvo pati mažiausia vartotojui, kaip atskaitos tašką. Tai reiškia, kad įstatymas apriboja kainų komunikaciją ir nori, kad verslas būtų sąžiningas ir pasakytų vartotojui, kokią iš tikrųjų ekonominę naudą jis gauna. Arba, buitiškai kalbant, kad nebūtų galima iš vakaro prieš Juodąjį penktadienį kainą kilstelėti, kad per Juodąjį penktadienį galėtume gražiai ją nubraukti“, – aiškino ji.

Pasak teisininkės, šis reikalavimas galioja ne tik parduotuvėse esančioms kainų etiketėms.

„Visur, kur tik kalbama apie kainą. Pradedant nuo lentynos, nuo etiketės, baigiant reklamomis internete, elektroninės prekybos vietose, socialinėje medijoje. Jei tokią reklamą duodate, jei perkate reklamą televizijoje, radijuje, visur, kur jūs sakote, kad šiandien per Juodojo penktadienio akciją galite įsigyti batus pigiau ir kalbate apie konkrečią prekę, kurią kviečiate vartotoją pirkti, turite pasakyti ir kainą, kuri buvo mažiausia per 30 dienų“, – pabrėžė I. Barauskienė.

Ji taip pat įspėjo prekybininkus atsargiai vartoti tokius teiginius kaip „mažiausia kaina“, „geriausia kaina“ ar „pigiausia prekė“. Anot jos, tokius pažadus būtina pagrįsti įrodymais.

„Mes kalbame ne tik apie tai, kad iš vakaro negali užkelti kainos. Kai tu sakai, kad esi pigiausias, turi būti pigiausias. Tai reiškia, kad turi turėti įrodymus, jog nėra už tave rinkoje pigesnio. Negana to, turi turėti tuos įrodymus visą laikotarpį, kol tą reklamą skelbi“, – tikino pašnekovė.

Moteris pridūrė, kad vien tinkamai nurodyti ankstesnę kainą nepakanka.

„Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiams, kurie yra pamatuojami, visiems, kurie susiję su pinigais ir kaina, taikomas dar aukštesnis įrodinėjimo standartas. Neužtenka tiesiog nepakelti iš vakaro kainos ir nurodyti faktiškai galiojusios kainos, bet dar turi ir stebėti, ką tavo konkurentai daro“, – aiškino I. Barauskienė.

Advokatė taip pat paaiškino, kad ne kiekviena akcija gali būti vadinama išpardavimu.

„Išpardavimas iš principo pagal apibrėžimą reiškia, kad prekybininkas nori išparduoti likučius ir nebeplanuoja tų prekių turėti ateityje. Tai reiškia, kad jis ketina laipsniškai per kažkokį trumpą laikotarpį sumažinti kainas, turėdamas tikslą išimti iš prekybos tam tikras sezonines prekes“, – pasakojo teisininkė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų