Su kiekviena diena įtampos dėl planuojamo nekilnojamojo turto mokesčio vis daugiau.

„Darbo kolektyvuose žmonės tikrai neramūs, jiems daug neaiškumų, daug kyla klausimų“, – teigė LPSK pirmininkas Audrius Gelžinis.

Gyventojai – kaip po šalto dušo. Mat dalis pasiskaičiavo, kiek teks mokėti, kai Registrų centras po masinio vertinimo pakeis mokestinę nekilnojamojo turto vertę.

„Tam tikra visuomenės dalis absoliučiai neproporcingai didelę naštą turės nešti“, – sakė premjeras Gintautas Paluckas.

Dabar jau nepatenkintos profsąjungos.

„Matome, kad jis socialiai bus neteisingesnis už tą, kuris yra dabar“, – pabrėžė A. Gelžinis.

Tie, kurie mokesčio anksčiau nemokėjo, mokėti pradės. Tačiau kitiems tarifas gali ir sumažėti.

„Nebus lengvas sprendimas. Manau, kad nuo tų idėjų, kurios čia viešai sklando, iki projektų, kurie pasieks Seimą, tai bus transformacijos dar“, – šnekėjo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kol kas idėja tokia – jei nesiekia 200 tūkstančių, tai nuo būsto vertės savininkas mokės vieną dešimtąją procento. Tai mažiausias tarifas. Po 4 procentus, t. y. daugiausiai, bus skaičiuojama nuo tų, kurių nekilnojamasis turtas – apleistas ir neprižiūrėtas. Neguodžia net valdžios siūlomas „meduolis“ – 50 procentų nuolaida pirmojo būsto mokesčiui. Profsąjungos prašo, kad už pirmąjį būstą, kuriame savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą, visai nereikėtų mokėti.

„Tikrai girdžiu tuos žmones, kurie kalba, kad valstybė neprisidėjo prie mūsų būsto įsigijimo, nedavė mums jokių lengvatų, kodėl mes dabar turime mokėti nekilnojamojo turto mokestį“, – kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Šiandien 100 tūkstančių eurų kainuoja butelis, kuris yra neįrengtas, vieno kambario, tai kaip mes padedame tada jaunimui čia įsigyti būstą?

Profsąjungos aiškina, kad tai pirmiausia pakenks jaunoms šeimoms. Mat šios mokestį mokės už būstą, kuris faktiškai priklauso net ne jiems, o bankui.

„Kalbame, kad trūksta darbo jėgos, kad Lietuva miršta, ką mes padarome jaunimui? Šiandien 100 tūkstančių eurų kainuoja butelis, kuris yra neįrengtas, vieno kambario, tai kaip mes padedame tada jaunimui čia įsigyti būstą?“ – tvirtino K. Krupavičienė.

Be to, neva gyventojai visai praras motyvaciją renovuoti daugiabučius.

„Renovavus būstą, jo kaina išaugs ir verčių žemėlapiuose jo kaina padidės“, – pabrėžė A. Gelžinis.

Tačiau tokie siūlymai valdžiai neatrodo logiški.

„Tokiu atveju močiutė, kuri pensininkė ir jos pensija yra 400 eurų, nemokės, Žemaitaitis, kuris gyvena 400 tūkstančių name, irgi nemokės“, – nurodė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Tada apskritai tokios prasmės nebėra turėti šitą mokestį“, – aiškino S. Skvernelis.

Pirmas būstas jau ir dabar apmokestintas. Tik ne nuo pirmo euro, o nuo 150 tūkstančių.

„Pakeitimų jokių nedarant, galime nesulaukti paramos iki 400 milijonų eurų, tai yra reikšminga suma“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Atstovaujame apie tūkstančiui organizacijų, mes tikrai, jeigu mūsų nariai pareikalaus, netempsime gumos ir imsimės veiksmų“, – šnekėjo Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.

Profsąjungos šio klausimo taip paprastai palikti neketina. Gegužės pirmąją mitinguos Palangoje.

„Kelsime mokesčių klausimą, kad mokesčiai turi būti teisingi, o čia ne tik apie nekilnojamojo turto šiandien kalbame, bet ir apie kitus mokesčius“, – teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.

„Sutinku, kad galima derėtis ir apie atlyginimus, ir panašiai, ir visus kitus klausimus, bet kada valstybė dabar tyli ir įvedinėja mokesčius, ji rizikuoja“, – aiškino A. Dambrauskas.

Kad jau yra išdavusi leidimą protestuoti prieš nekilnojamojo turto mokestį, tik jau kitiems organizatoriams, patvirtino ir Vilniaus savivaldybė. Katedros aikštėje susirinkti galės iki 30 tūkstančių žmonių. Tačiau premjeras nesibaimina, kad žmonės reikalauti savo išeis į gatves.

„Aš į tai žiūriu kaip į visiškai normalų demokratinį procesą, manęs tai niekaip netrikdo, žinokite“, – nurodė G. Paluckas.

Be to, aštuonios profsąjungos parašė laiškus Seimui ir Vyriausybei. Tarp pageidavimų – taikyti daugiau GPM tarifo „laiptelių“.

Tačiau siūlymas turtingiausiems tarifą didinti kone iki 40 procentų, anot premjero, jau atmestas.

„Jeigu tai būtų Prancūzija arba tai būtų Vokietija ar panašios šalys, gal tai didelės dramos nebūtų, bet mums, mano įsitikinimu, būtų nemenkas kultūrinis šokas“, – tvirtino premjeras.

„Mokės žmonės, kurie labiausiai išsilavinę, kurie darbštūs ir nori dirbti, ir dirba gerai apmokamus darbus. Labai gerai apmokami darbai lengvai transportuojami į Dubajų, Maltą, Lisaboną arba Madridą“, – šnekėjo „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Vis dėlto, su investuotojais susitikęs premjeras dėl mokesčių didinimo bendro sutarimo nerado. Verslas palaiko nekilnojamojo turto mokestį, tačiau vietoje gyventojų pajamų bei pelno mokesčių siūlo vienu procentu didinti PVM.