Profesorius įvardijo vietas, kuriose galimybių pasas dar turėtų būti privalomas | kl.lt

PROFESORIUS ĮVARDIJO VIETAS, KURIOSE GALIMYBIŲ PASAS DAR TURĖTŲ BŪTI PRIVALOMAS

  • 61

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žurnalistams sakė, kad galimybių pasas visada buvo laikina priemonė, o artimiausi pokyčiai jau ant Vyriausybės stalo, praneša LNK.

„Omikron, kaip matote, keičia ir testavimo strategiją, ir mūsų politiką. Visko gali būti ir su galimybių pasu. Girdime, svarstome, žinome ekspertus ir Europos Sąjungos mastu diskutuojama, ir dėl Europos Sąjungos sertifikato, sakykime, turinio ir dėl jo veikimo. Lygiai taip pat ir mes turėsime pergalvoti,“ – kalbėjo ministras.

Tą patį jis pakartojo ir pasisakydamas „Žinių radijuje“ – esą galimybių paso ateitis priklauso nuo omikron atmainos plitimo. 

„Duomenys apie omikron keičiasi dabar kasdien. Mes turime dinamišką pažintį su juo, todėl dar sprendimų nėra. Bet, kaip visą laiką sakėme, galimybių pasas yra laikinas įrankis – pandemijos įrankis. Na, ir, matyt, toliau analizuosime“, – detalizavo A. Dulkys.

Galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje atsiradus alfa atmainai. Taip siekta mažinti viruso plitimą. Tada toks įrankis esą pasiteisino labiausiai. Per daugiau nei metus Lietuvoje dominavo dar dvi atmainos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar jis yra tinkama priemonė vyraujant būtent omikron atmainai, tai yra klausimas“, – svarstė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Epidemiologai sako, kad omikron atmaina plinta kelis kartus greičiau nei delta atmaina. Plinta ir tarp pasiskiepijusių. „Kyla klausimas, ar tie skaičiai, kuriuos mes turime būtent dėl šito užsikrėtimo platinimo, ar jie yra pakankami, ar tai yra, sakykime, tas efektas, kad mes galėtume taikyti tokias priemones?“ – retoriškai klausė jis.

„Manau, kad jau ateina laikas pradėti kalbėti apskritai apie COVID-19 ekscepcionalizmo pabaigą, apie jo išskirtinumo pabaigą“, – sakė virusologas profesorius Saulius Čaplinskas.

Esą naujos atmainos rodo, kad užsikrėsti gali tiek pasiskiepijęs, tiek nepasiskiepijęs žmogus. Skirtumas tik – kaip sunkiai sergama šia liga.  „Kuo aukštesnis bus antikūnų lygis, tuo didesnio viruso kiekio reikės, kad žmogus užsikrėstų. Užsikrėtęs, kuo aukštesnis antikūnų lygis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis sunkiai sirgs ir trumpesnį laiką bus pavojingas aplinkiniams – artimiausiems sau žmonėms“, – aiškino prof. S. Čaplinskas.

Tačiau, anot jo, galimybių pasas prekybos centruose veikia kaip skiepytis skatinanti priemonė. Visiškai jo atsisakyti esą nereikėtų. „Galimybių pasas, manau, kad tikrai dar kurį laiką turėtų ir galėtų būti. Na, pavyzdžiui, naktiniame klube, sporto klube ar kitose veiklose, kur yra ypač didelė rizika perduoti virusą ir užsikrėsti“, – sakė profesorius.

Kol kas Vyriausybė galimybių pasą vaikams laikinai sustabdė penkioms savaitėms, tačiau žaliojo skiepų sertifikato kol kas nėra panaikinusi nė viena Europos Sąjungos valstybė.

GALERIJA

  • Asociatyvi nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (61)

J

Paskaitai komentarus pasidaro gaila vakseriu negi jiems taip isplove nepataisomai smegenis jog bijo antivakseriu jeigu vakseriai skiepijasi tai ko bijo o jeigu uzsikrecia tai nematau logikos tarp skiepytu ir neskiepytu skirtumas tas kad kiek suprantu po sustiprinancios dozes serganciuju daugeja tai gal vakseriai turetu placiau atmerkt akis ir daugiau dometis skiepu nauda nenoriu nieko izeisti bet as jau melagiu valdzia netikiu nei 1 zodziu

Marija

Aš 2021 12 17 pasiskiepinau trečia dozia faizer vakcina tai dar ir po šiai dienai laikas nuo laiko skauda visus kaulus ir nei iš šio nei išto pakyla temperatūra

Argi šitaip

Reikia spręsti klimato šiltėjimo bei gamtos išteklių problemas?Neva imunizuojama,bet dėl širdies bei kraujagyslių ligų ligoninės ir krematoriumai dar turės darbo dvejiems metams.Po skiepo dešimt dienų tebespaudžia sprandą...Ar man dar kreiptis vaistų ten,kur manęs nebereikia?Kas bus-tebūnie.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS