RĖŽĖ: VALYTI SNIEGU UŽVERSTUS KELIUS ŪKININKAI SAMDOMI UŽ GRAŠIUS

Po snygio kelius valantiems ūkininkams toks darbas ne visada kompensuojamas, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Pasak jo, tai įsisenėjusi praktika, nulemta ankstesnių įstatyminių įpareigojimų kelius tvarkantiems asmenims. Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Darius Vedrickas tikina, kad rajonų savivaldybės turi galimybes kompensuoti ūkininkams už jų darbą ir sudaryti ilgalaikes sutartis.

Nors R. Juknevičius pastebi, kad situacija keičiasi, jo nuomone, dar yra savivaldybių, kurios perka paslaugas iš bendrovių, kurios negali užtikrinti tinkamo kelių valymo, tad vis tiek pasitelkiami ūkininkai.

„Ūkininkai dažnai tą daro neatlygintinai ir praktika yra įsisenėjusi, nors yra pasikeitimų. Šią problemą iškėlėme dar 2009 m. Tuo metu buvo kalbama, kad ūkininkai negali įsipareigoti atlikti visų kelio priežiūros darbų. Jie neturi sertifikatų, o kelias – inžinierinis įrenginys, o kadangi ūkininkai neasfaltuoja, neremontuoja tiltų, tai negali būti samdomi ir sniego valymui“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė R. Juknevičius.

„Kiek žinau, situacija kažkiek pasikeitusi. Bet yra savivaldybių, kur daromi dideli užpirkimai, viskas atiduodama vienam tiekėjui, kuris net neturi technikos sniegui stumdyti. O šis naudojasi subrangovais, samdydamas ūkininkus už grašius“, – aiškino jis.

Jis taip pat priminė, kad jei ūkininko naudojama technika buvo pirkta su Europos Sąjungos parama ir naudojama ne žemės ūkio darbams, paramą gali tekti grąžinti.

Visgi D. Vedrickas tikino, kad ūkininkų samdymas kelių valymui yra ne tik teisiškai galimas, bet ir skatinamas. Pasak jo, statistiniai duomenys rodo, kad darbas ūkininkams neretai kompensuojamas, net kai jo vertė siekia vos kelias dešimtis eurų.

Tai, ką mes matome iš statistikos, kad sniego valymo paslaugų įsigijimas nėra toks retas – per beveik 2 metus yra sudaryta apie 1,2 tūkst. sutarčių. Ir dažnu atveju jos yra žodinės (...)

 

„Galimybės iš tikrųjų yra ir viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas netgi skatina. Nes visos iniciatyvos padarytos taip, kad dėmesys būtų smulkiam ir vidutiniam verslui. (...) Tai, ką mes matome iš statistikos, kad sniego valymo paslaugų įsigijimas nėra toks retas – per beveik 2 metus yra sudaryta apie 1,2 tūkst. sutarčių. Ir dažnu atveju jos yra žodinės, kur vertė siekia iki 5 tūkst. eurų. Net yra atvejų, kad vienkartinės sutartys sudaromos už 30 eurų“, – komentavo D. Vedrickas.

„Galimybės dalyvauti ir sudaryti žodines sutartis, savivaldybėms operatyviai spręsti problemas ir sudaryti sąlygas vietos verslams tikrai yra“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Rokiškio rajono ūkininkas Petras Šiaučiūnas teigė, kad norint gauti kompensaciją už vykdomus kelio valymo darbus, reikia pradėti naują veiklą, kuri tiesiog neapsimoka.

„Paprašiau buhalterės paruošti pasiūlymą kelių valymui. Buvau informuotas, kad turėčiau atidaryti papildomą veiklą, vesti papildomą buhalteriją, pirkti kurą, ir už tai aš gausiu nuo 40 iki 55 eurų su PVM“, – paminėjo jis.

„Delfi“ trečiadienį skelbė, kad prisnigus savivaldybių seniūnai kreipėsi į ūkininkus, prašydami valyti rajoninius kelius. Visgi, kaip pranešė portalas, kai kuriems iš jų už darbą nėra kompensuojama.