Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį pranešė, kad gynybai kitų metų biudžete bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba beveik 4,8 mlrd. eurų.
I. Ruginienė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems dvigubos paskirties projektams.
„Tai čia yra pagrindinė mįslė, į kurią mes sužinosim atsakymą tik rytoj, nes yra tokia tikimybė, kad po tais procentais slypi ne tik krašto apsaugos pinigai. Ir ką mes matome, kad biurokratai dažnai išmintingai sugeba po gynybos sąvoka pakišti ir kitų sričių finansavimą“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė A. Romanovskis.
Jis perspėjo, kad tai būtų „nesąžiningas sprendimas, nes yra daug valstybėje svarbių sričių, kurios yra susijusios plačiąja prasme su gynyba“.
A. Romanovskis teigė turintis žinių, kad grynai gynybai – ginkluotės įsigijimams, karinės infrastruktūros plėtrai ir personalo išlaikymui – kitąmet iš tikrųjų bus numatyta 4,8 proc. BVP – puse milijardo eurų mažiau nei reikėtų.
„Jaučiame, kad biurokratija biurokratiškai stumdo krašto apsaugos finansavimo skaičius“, – sakė verslo atstovas.
„Mūsų kaip bendruomenės lūkestis numeris vienas yra, kad (...) gynyba bus finansuojama principu „kiek reikia, o ne tiek, kiek biurokratas ministerijoje excelyje pastumdė skaičiukus“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Verslo konfederacijos vadovas ragino premjerę ir finansų ministrą parodyti lyderystę įgyvendinant anksčiau skelbtus sprendimus dėl 5-6 proc. BVP skyrimo išimtinai krašto apsaugos sistemai.
„Gynybai, tai yra krašto apsaugos sistemai, kariuomenei, kur labai aiškūs poreikiai, turi finansavimas būti skirtas 5 proc. ir daugiau“, – sakė A. Romanovskis.
Premjerė tvirtina, kad siūlomas gynybos finansavimas nepakenks pagrindiniams Lietuvos įsipareigojimams gynybos srityje, tai yra laiku išvystyti kariuomenės diviziją, įgyvendinti projektus, susijusius su NATO sąjungininkų priėmimu.
BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–-6 proc. BVP.
Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.
(be temos)