Ropė: tokiu atveju Lietuva turėtų labiau prisidėti

„Nacionalinės valdžios veiksmai galėtų palengvinti žemdirbių gyvenimą. Kaip žinia, žemės ūkio programoms nebuvo skirta tiek finansavimo kitiems metams, kuris buvo prašomas. (...) Faktas, kad gyventojų pajamų mokestis (žemdirbiams – BNS) liko panašaus lygio ir nebuvo įjungtas maksimalus mechanizmas, aš manau, teigiamas dalykas. Bet to mažai“, – pirmadienį LRT radijui teigė B. Ropė.

Jo teigimu, šiuo metu žemdirbių organizacijos, Žemės ūkio ministerija bei komitetas turėtų ieškoti bendrų sprendimų, kaip spręsti mažėjančio finansavimo iššūkius.

„Per daug skubėjom sudarydami 2023-2027 metų strateginį planą, mažai derėjomės. Bet dabar turime pasimokyti iš tų klaidų ir turim sėsti kartu visi – su žemdirbių organizacijoms, ministerija, mes prisijungsime – kad po 2028-ųjų mes turėtumėm tikrai tokį (planą – BNS), kad 4,3 mlrd. eurų tiesioginių išmokų, kurios numatytos Lietuvai, duotų didžiausią naudą visiems“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Anot B. Ropės, šiuo metu nerimo kelia ir siūlomi saugikliai.

„Numatyta, kad jeigu 10 proc. krenta kainos ir 10 proc. krenta gamybos apimtys, tada bus įjungtas apsaugos mechanizmas ir bus kažkiek kompensuojama. Kalba eina, kad 6,5 milijardo eurų numatytas rezervinis fondas turėtų bent jau didžiąją dalį padengti, bet tiksliau arba konkrečiau nėra išaiškinta“, – sakė B. Ropė.

BNS rašė, kad Lietuva ragina Briuselį 2028–2034 metais didinti ES finansavimą žemės ūkiui ir žuvininkystei, nes po 2027 metų bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirtų lėšų yra gerokai per mažai.

Anot Žemės ūkio ministerijos, skiriant finansavimą neatsižvelgta ir į tai, kad Lietuva yra ES rytinio pasienio valstybė, kurios kaimynės – tęsianti karą Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija, todėl būtų sunku bent 30 proc. lėšų skirti iš nacionalinio biudžeto remiant aplinkosaugą.

Iš esmės Lietuva nepritaria ir BŽŪP įtraukimui į bendrą finansavimo ir valdymo sistemą kartu su kitomis politikomis. Teigiama, kad BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis turi išlikti savarankiškas, pagrįstas dviem ramsčiais – tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra bei atskiru finansavimu.

Lietuvai 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų paramos, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).