„Ieškome galimybių, į kelius tikrai turės būti investuota – suprantame regionų poreikį“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Anot jos, finansavimas keliams yra ne tik esminis savivaldybių prioritetas, bet turėtų būti ir Vyriausybės prioritetas, kadangi kelių infrastruktūra glaudžiai susijusi su saugumu.

„Tai šiek tiek siejasi ir su krašto apsauga bei gynybiniais poreikiais, nes suprantame, kad yra tam tikrų strateginių kelių – dėl mobilizacijos, evakuacijos. Vyriausybės dėmesys šiose vietose turės būti didesnis“, – aiškino premjerė.

Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius antradienį teigė, kad nors koalicijoje ieškoma būdų kitąmet didinti kelių finansavimą – KPPP bei Valstybinio kelių fondo lėšas – visgi gali būti, kad jis išliks panašiame lygyje.

Tai, politiko teigimu, susiję su nauja lėšų paskirstymo proporcija valstybiniams ir savivaldybių keliams.

Apie tai, kad kitais metais kelių finansavimui lėšų gali būti numatyta mažiau nei anksčiau, praėjusią savaitę kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) bei „Lietuvos kelių“ atstovai.

Seimas pavasarį pritarė nuo 2026-ųjų steigti Valstybinį kelių fondą, kurį kitąmet turėtų sudaryti apie 200 mln. eurų, o dar po metų ši suma galėtų augti iki 400 mln. eurų.

Į fondą kasmet po 60 mln. eurų ketinama surinkti iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, po 30 mln. eurų – iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei pajamų, gautų už konfiskuotas transporto priemones.

23 mln. eurų kasmet būtų surinkta iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto, taip pat – iš elektroninės kelių rinkliavos, vadinamojo e-tollingo.

Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 m. valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso buvo skirta 804 mln. eurų, iš kurių 583,2 mln. eurų skirti KPPP. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Anksčiau premjerė I. Ruginienė yra teigusi, kad Vyriausybė Seimui valstybės biudžeto projektą pateiks laiku – iki spalio 17 d.

Biudžeto projektas po pateikimo Seime svarstomas dviem stadijomis.

Nemato galimybių mažinti PVM maistui

I. Ruginienė teigia, kad kol kas nemato galimybių mažinti maisto prekėms taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Vis tik, anot jos, dėl dyzelino akcizo didėjimo stabdymo dar bus diskutuojama.

„Jeigu kalbame apie PVM, nematau kol kas galimybių, kol mes turime įtampų biudžete dėl gynybos, nes šiai dienai prioritetas yra saugumas, dėl to iškelti tikslai, kaip 5 proc. BVP (Bendrojo vidaus produkto – ELTA) yra mums labai svarbūs ir mes tai turime pasiekti“, – trečiadienį žurnalistams teigė I. Ruginienė.

„Šiai dienai mes visi turime suprasti, kad, deja, turime tokią geopolitinę situaciją, kai tam tikros lėšos keliauja labai svarbiam tikslui pasiekti“, – tęsė ji.

Ekspertams siūlant nustatyti konkurencingą dyzelino akcizo dydį ir jį sumažinti nuo 51,9 ct iki 44 ct už litrą, premjerė tikina, kad šiuo metu tai pasiekti būtų sudėtinga, tačiau iki valstybės biudžeto tvirtinimo apie tai bus diskutuojama.

„Dėl dyzelino mes atviri ir pasirengę kalbėti, nes ir į programą esame įsirašę, kad gal ne 2026 m., bet 2027 m. tikrai norime pristabdyti kainų augimą, nes suprantame, kad kuras tiesiogiai daro įtaką galutinei paslaugų ir produktų kainai“, – sakė ji.

„Kol kas tai yra sudėtinga, bet, kaip ir sakiau, yra dar du mėnesiai, diskutuosime dėl biudžeto ir tikrai ieškosime visų galimybių“, – teigė I. Ruginienė.

Lengvatinis, 5 proc. siekiantis PVM tarifas šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms buvo numatytas buvusios, Gintauto Palucko Vyriausybės programoje, tačiau naujosios Vyriausybės programoje šio punkto nebėra.

Anot „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, šiemet metinis maisto kainų augimas siekia 6 proc.

ELTA primena, kad 20-oji Vyriausybė savo programoje įsipareigojo laikinai sustabdyti akcizo dyzeliniam kurui didėjimą.

Anksčiau premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad sustabdžius kuro akcizo didinimą galėtų būti sušvelninti infliaciniai procesai, o biudžeto praradimai galėtų būti kompensuoti didesniais tarifais apmokestinant tabaką ar alkoholį.

Pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą, akcizas visam kurui nuo metų pradžios pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji „saugumo dedamoji“.

Šiemet įvedus CO2 dedamąją degalams, bendras akcizų augimas benzinui siekė 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) skaičiavimais, nuo kitų metų padidinus dyzelino akcizą, 2025–2026 m. bendras jo didėjimas siektų 47,5 proc.

Premjerė: daugeliui ministerijų pavyko sumažinti savo išlaidas

„Kelios ministerijos susiduria su sunkumais, bet dirba efektyviai su Finansų ministerija ir, manau, tą tikslą pasieks. Bet didžioji dalis ministerijų tą tikslą pasiekė ir labai džiaugiuosi, kad išpildė mūsų norą, kad šitie nukirpimai bus ne iš atlyginimų, bet iš tam tikrų eilučių, kurių galbūt šiai dienai galime atsisakyti“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams komentavo I. Ruginienė.

Ministrė pirmininkė akcentavo, jog sutaupytos lėšos bus skiriamos Vyriausybės tikslams įgyvendinti.

„Mūsų tikslas dabar yra darbo užmokestis, išlaikyti geriausius specialistus viešajame sektoriuje ir jų socialines garantijas. Tikslas yra daryti sprendimus, kad gyventojams būtų oresnės sąlygos gyventi. Dėl to atsirado elektros kainų reguliavimas ir tos pačios pensijos senjorams, minimali alga ir, be abejo, saugumas ir gynyba. Tai visos sutaupytos lėšos keliaus tų tikslų įgyvendinimui“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Pagal Vyriausybės patvirtintą 2026-2028 metų biudžeto projekto rengimo planą, visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, iškeltas tikslas nuo kitų metų po 5 proc. susimažinti išlaidas, taip prisidedant prie didesnio gynybos finansavimo.

Ministerijos įpareigotos peržiūrėti išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms viešųjų pirkimų būdu planuojamoms pirkti prekėms ir paslaugoms.