Ši nuostata nebus taikoma, kai į šias šalis vykstama dėl objektyvių priežasčių arba kai piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvą.

Migracijos departamento duomenimis, balandžio 1-ąją galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 14 tūkst. 652 Rusijos piliečiai.

Kaip rašė BNS, Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija, nepriimami rusų prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje.

Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Pagal įstatymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.

Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Šios sankcijos galioja iki 2026 metų gegužės 2 dienos.