Rūšiuotos šiukšlės lieka bendrame kibire

Antrinių žaliavų tvarkymą stabdo valdininkų vangumas

Nors valstybė gyventojams šviesti ir specialiems konteineriams pirkti skiria daug lėšų, net susipratę miestiečiai negali rūšiuoti atliekų, nes jų paprasčiausiai nėra kur išmesti.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad iki 2008 m. sausio 1 d. didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės – savivaldybės daugiabučių namų rajonuose turi įrengti ne mažiau kaip vieną antrinių žaliavų aikštelę šešiems šimtams gyventojų, o kitos savivaldybės – ne mažiau kaip vieną aštuoniems šimtams. Dabar 185 tūkst. klaipėdiečių tenka vos 200 tokių konteinerių komplektų. Aplinkos ministerijos duomenimis, kai kurios savivaldybės – Mažeikių r., Plungės r., Šiaulių r., Pagėgių, Vilkaviškio r., Pakruojo r. ir Akmenės r. – praėjusių metų gruodį pirktus konteinerius laiko sandėliuose, nes neturi specialaus transporto jiems gabenti.

„Situacija labai prasta: savivaldybės joms skirtą užduotį vykdo gana vangiai“, – tikino Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.

Klaipėdos centre gyvenantis Leonidas Jegorovas tikino, kad mielai rūšiuotų atliekas, bet aplink nėra antrinių žaliavų konteinerių. Jo kieme stovi vienintelis konteineris, skirtas buitinėms atliekoms.

Konteineriai bus įkasti

Kad uostamiestyje antrinių žaliavų konteinerių yra kone perpus mažiau, negu reikėtų, pripažįsta ir valdininkai.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė žadėjo, kad antrinių žaliavų konteinerių daugės. Dalis jų turėtų būti 5 kubinių metrų talpos, pusiau požeminiai. Įrengti vieną tokį konteinerį kainuoja apie 10 tūkst. litų. O paprasti antrinių žaliavų konteineriai, kurių talpa yra 0,7–1,1 kubinio metro, kainuoja apie 880 litų be PVM.

Nors pusiau požeminiai konteineriai nepigūs, planuojama ateityje jų pastatyti visame mieste.

„Pusiau požeminiai konteineriai patogūs ne tik dėl talpumo, bet ir todėl, kad neužima daug vietos. Be to, po juos negalėtų knaisiotis vargetos“, – tikino skyriaus vedėja.

Pirmieji pusiau požeminiai antrinių žaliavų konteineriai turėtų atsirasti Miško kvartale ir Mažajame kaimelyje.

Tuština skirtingai

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pastebėjo, kad kai kurie antrinių žaliavų konteineriai stovi tušti, o buitinių atliekų – būna nuolat perpildyti, tačiau klaipėdiečiai teigė priešingai.

Ne vienas skundėsi, kad su rūšiuotomis atliekomis atėję prie antrinių žaliavų konteinerių aptinka juos perpildytus. Todėl surūšiuotas šiukšles tenka pilti į buitinių atliekų konteinerius.

Šiuo metu Klaipėdoje stovi trijų bendrovių – „Specialaus autotransporto“, „Švaros dienos“ ir „Cleanaway Klaipėda“ – antrinių žaliavų konteineriai.

Bendrovės „Cleanaway Klaipėda“ klientų aptarnavimo vadybininkė Gintarė Budrienė sakė, kad antrinių žaliavų konteinerius ištuština tik tada, kai jie būna pilni. Dažniausiai – kartą per savaitę tenka važiuoti prie konteinerių, stovinčių šalia prekybos centrų.

„Klaipėdiečiai tvarkingai rūšiuoja popierių ir stiklą, tačiau neskuba atrinkti plastiko gaminių“, – pasakojo vadybininkė.

Bendrovės „Specialus autotransportas“ antrinių žaliavų konteinerių turinys išvežamas maždaug kas dvi savaites. Papildomai atliekos išvežamos tik gavus raštišką prašymą tai padaryti.

Turinį perrūšiuoja

Rūšiuoti atliekų gyventojai nesistengia ir dėl gandų, kad vėliau jos vis tiek atsiduria viename sąvartyne.

D.Berankienė patikino, kad viskas keliauja pas atliekų tvarkytojus. Jie atliekas dar kartą perrūšiuoja, nes pasitaiko, kad žmonės supainioja konteinerius. Pavyzdžiui, kartą popieriui skirtoje talpoje rastas dviratis. Yra buvę, kad į antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius gyventojai išpylė buitines šiukšles.

Bendrovės „Specialus autotransportas“ atliekų rinkodaros direktorius Virgilijus Šidlauskas aiškino, kad antrinės žaliavos, prieš vežant jas perdirbti, perrūšiuojamos ir dėl skirtingo jų pobūdžio. Pavyzdžiui, paprastą popierių reikia atskirti nuo kartono ir panašiai.

Surenka per mažai

Nors žmonės vis aktyviau rūšiuoja atliekas, jų nesurenkama pakankamai.

Beveik visa makulatūra iš Lietuvos ir dalis surinktosios iš Latvijos, Estijos bei Kaliningrado srities keliauja į didžiausią popieriaus perdirbimo bendrovę Baltijos šalyse „Klaipėdos kartonas“.

Šios bendrovės generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas sakė, kad antrinių žaliavų surinkėjai šiam perdirbėjui per metus turi atvežti apie 110 tūkst. tonų makulatūros.

Lietuvoje surenkamos makulatūros kiekis sudaro apie 45 proc. visų į rinką išleistų popieriaus gaminių. Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose pažymima, kad iki 2012 m. Lietuvoje turi būti surenkama ir perdirbama ne mažiau kaip 60 proc. stiklinių pakuočių atliekų, tiek pat popierinių ir kartoninių pakuočių atliekų, 22,5 proc. plastikinių pakuočių atliekų, 50 proc. metalinių pakuočių atliekų, 15 proc. medinių pakuočių atliekų.

Kai kuriose šalyse kasmet perdirbama net apie 70 proc. viso pagaminto popieriaus. Šioje srityje pirmauja skandinavai ir vokiečiai.

Dėl per mažo surenkamo antrinių žaliavų kiekio A.Pasvenskas neskuba kaltinti tik gyventojų.

„Antrinių žaliavų surinkimas iš didžiųjų prekybos centrų ir kitų įmonių neblogai organizuojamas, nes tai pelninga. O rinkti gyventojų išmestas antrines žaliavas nėra labai pelningas verslas, todėl ši veikla vykdoma vangiai – trūksta konteinerių, ypač prie privačių namų“, – tvirtino pašnekovas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, beveik visų atliekų sutvarkoma šiek tiek daugiau, negu reikalaujama. Per mažai surenkama tik stiklinių pakuočių atliekų – jų reikėtų sukaupti dukart daugiau.

Išauklėtų mokesčiai?

A.Pasvenskas mano, kad rūšiuoti atliekas gyventojus galima pripratinti ne tik taikant pakuotės mokestį, bet ir skatinant ekonomiškai. Jis siūlė branginti buitinių atliekų išvežimą, o antrines žaliavas rinkti už kelis kartus mažesnį mokestį.

D.Berankienė sakė, kad galbūt ateityje, po kokių trejų penkerių metų taip ir bus, bet šią sistemą esą galima taikyti tik individualiems namams. Kol kas įvesti skirtingą buitinių atliekų ir antrinių žaliavų išvežimo mokestį daugiabučių namų gyventojams, anot D.Berankienės, būtų pernelyg sudėtinga. Reikėtų daugiabučių namų konteinerius rakinti, kaip yra Vokietijoje.

D.Berankienė mano, kad žmones rūšiuoti atliekas skatinti turėtų jų vežėjai, nes jiems tai neša pelno.

„Nežinau, kaip jie gyventojus turėtų skatinti – dalyti už tai saldainius ar tualetinį popierių“, – sakė D.Berankienė.

V.Šidlauskas neįsivaizduoja, kaip reikėtų raginti žmones rūšiuoti atliekas. Jis vylėsi, kad anksčiau ar vėliau gyventojų įpročiai pakis. Pagelbėti gali ir švietimas.

Švietimas naudingas

Nuolatinis visuomenės skatinimas rūšiuoti atliekas, siekiant kuo daugiau jų perdirbti ir kuo mažiau išvežti į sąvartynus, jau duoda vaisių – nemažai žmonių nusiteikę antrines žaliavas mesti į specialius konteinerius. Visuomenei informuoti apie šiukšlių rūšiavimą Aplinkos ministerija 2006 m. skyrė 800 tūkst. litų, o šiemet – 1,7 mln. litų.

Kaip rūšiuoti atliekas, klaipėdiečius moko ir mieste iškabinti plakatai, ant konteinerių klijuojami lipdukai, vaikams dalijamos spalvinimo ir kitokios mokomojo pobūdžio knygutės apie atliekų rūšiavimo naudą.

Nors pastangos mokyti vaikus rūšiuoti atliekas iš pradžių vertintos skeptiškai, dešimtmetę dukterį auginanti Dalia nustebo, kad toks švietimas – veiksmingas.

„Dabar mano dukra apie atliekų rūšiavimo būtinybę žino tiek, kad vos pabandau plastikinę tarą mesti į bendrą šiukšlinę, ji skuba mane drausminti“, – stebėjosi Dalia.

Rūšiuodami sutaupysime

Anot D.Berankienės, žmonės turi suprasti, kad kuo daugiau atliekų jie surūšiuos, tuo ilgiau veiks naujasis Klaipėdos regiono sąvartynas, užimantis 21,3 ha ploto. Jis turėtų atsidaryti jau šių metų pabaigoje.

Paskaičiuota, kad jei visi rūšiutų atliekas, jo užtektų dvidešimčiai metų.

Pastatyti naująjį sąvartyną kainavo 1,6 mln. litų. Pusę šios sumos finansavo Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, 20 proc. – Lietuvos Vyriausybė, likusią – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Kai prireiks įrengti naują sąvartyną, ES pinigų nebeskirs. Teks už jį mokėti patiems. Todėl esą visi turi būti suinteresuoti, kad dabartinis sąvartynas veiktų kuo ilgiau.