S. Jakeliūnas: ilgalaikius pinigų dalinimo padarinius pajaus visi | kl.lt

S. JAKELIŪNAS: ILGALAIKIUS PINIGŲ DALINIMO PADARINIUS PAJAUS VISI

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas mano, kad taikomų ekonomiką gaivinančių priemonių efektyvumas galės būti įvertintas tik rudenį, tačiau išskyrė, kad, preliminariai vertinant, ES šalių kontekste Lietuva atrodo gerai. Jis taip pat teigė, kad augsianti valstybės skola neturėtų kelti didelių grėsmių.

„Sunku tikėtis, kad iš karto pradėtų veikti priemonės bet kokios, išskyrus, jei pinigų dalinimas vyksta tiesiogiai žmonėms. Su verslu, nevienodai jis reaguoja ir sunku objektyviai įvertinti, kam kokios pagalbos reikia. Manau, kad čia reikia dar gero rudens palaukti, kad matytume, kokia bus situacija su pandemija ir apskritai – kokių priemonių reikės ir kaip jos suveikė. Bendrai vertinant balansą pandemijos valdymo ir ekonomikos palaikymo bei skatinimo, tai Lietuva turbūt labai gerai atrodo, bet tai preliminarus vertinimas“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, kitos šalys galėjo greičiau įveiklinti kai kurias paramos priemones, nes su panašiomis situacijomis jos susidūrė kur kas anksčiau.

Skola padidės ir, matyt, šių metų pabaigoje, kadangi ir ekonomika kris, ir BVP nusmuks, gali būti, kad skola viršys ir 50 proc. BVP.

„Dar anos krizės laikais ten buvo visai kita strategija, politika, kitos galimybės. Šalys – Švedija, Vokietija, kitos – taikė gyventojų palaikymo priemones. Tų pamokų vieni turi išmokę, kiti turėjo mokytis ir bandyti veikti, kiek leido galimybės. Kadangi prastovų finansavimas nebuvo 100 proc., visada reikėjo vertinti, kiek verslas prisideda ir ar prisideda. Kadangi tų kontrolės mechanizmų buvo, neišvengiama, kad tai trukdė šiek tiek. Bet, kita vertus, negalima pinigų dalinti, nes ilgalaikius pinigų dalinimo padarinius jaus visi, taip pat ir visi mokesčių mokėtojai, ir to reikėtų vengti“, – teigė europarlamentaras.

Europos Parlamento nario nuomone, valstybės skola neturėtų kelti didelių grėsmių Lietuvai, jei pavyks ir toliau skolintis mažomis palūkanomis.

„Sudėtinga balansuoti tarp šių priemonių ir jų ilgalaikio poveikio, konkrečiai poveikio skolai. Skola padidės ir, matyt, šių metų pabaigoje, kadangi ir ekonomika kris, ir BVP nusmuks, gali būti, kad skola viršys ir 50 proc. BVP. Bet tai nėra grėsmė, jei palūkanos, už kurias skolinamės, yra nedidelės ir jos neviršija 1 proc., o priemonės ir sprendimai, ypač mokesčių mažinimo, neturės ilgalaikio poveikio“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak S. Jakeliūno, Prezidentūros siūlymas mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) gali didinti riziką padidėsiančiai valstybės skolai tapti netvaria.

„Dabar vyksta Seime diskusijos dėl mokesčių mažinimo, ypač GPM. Jeigu tokie sprendimai bus priimti, tada ta skola gali tapti netvari, nes bus įvertinta, kad šalis nesuvaldė savo trumpalaikių problemų, bet padidino ilgalaikę riziką. Atitinkamai skolinimasis gali brangti, ir ta skola gali kelti problemų. Jeigu ši situacija bus suvaldyta, tai, manau, 50 proc. skolos santykis su BVP nebus problema. Jei 2021, 2022 metais nebus to poveikio, tai manau, kad pigus skolinimasis leis netgi sumažinti palūkanas, lyginant su tuo, kas dabar yra, nes mes iki šiol mokame brangias palūkanas“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Jeigu suvaldytas bus tas procesas, dėl skolos didėjimo nematau jokių problemų“, – pridūrė europarlamentaras.

Jo teigimu, priemonių poveikis biudžeto pajamoms bus didžiulis, tačiau šių metų biudžeto peržiūros klausimas yra labiau teisinio lygmens, nes, atlikus šią procedūrą dabar, gali būti neaišku, kokia situacija su biudžetu bus po kelių mėnesių.

„Kadangi neapibrėžtumas išlieka labai didelis, o peržiūrėjus biudžetą neaišku, kas bus rudenį, tai suprantu Vyriausybę, kuri pirmiausia nori stabilizuoti padėtį ir, kai bus geresnis vaizdas, galbūt svarstyti biudžeto peržiūrėjimą. Čia galbūt yra daugiau teisinis klausimas. Nesiimu komentuoti, ar būtina peržiūrėti biudžetą, bet suprantama, kad poveikis tiek biudžeto pajamoms, tiek išlaidoms didžiulis ir, matyt, ekonomikos stabilizavimas yra prioritetas, o ne techniniai biudžeto peržiūros darbai, bent jau Vyriausybės akiratyje“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Vertindamas Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą įsteigti ES ekonomikos atkūrimo fondą, kurį sudarytų 500 mlrd. eurų, bei taip skatintų ES atsigavimą po koronaviruso krizės, S. Jakeliūnas teigė manantis, kad Lietuvai jis būtų naudingas.

„Įvyko beveik nedidelė revoliucija. Vokietija visada priešinosi bendrajam ES skolinimuisi, kas ir yra dabar siūloma. Tiesa, tas skolinimosi mechanizmas bus integruotas į daugiametę finansinę perspektyvą.

Aš manau, kad Lietuvai tai naudinga, nes kol kas atrodo, kad galime valdyti savo finansinę riziką, bet nežinome, kas bus kitais ir dar kitais metais. Kadangi švedų bankų koncentracija Lietuvos bankų sistemoje išlieka labai didelė, o Švedijos ekonomika, kaip ir kitos ekonomikos, be abejo, nukentės. Vien tai, kad Švedijos bankai Švedijoje patirtų problemų, gali sukelti problemas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apsidraudžiant turėtume dalyvauti tokiuose mechanizmuose ne tik, kad jie nebūtų neefektyviai panaudojami, bet ir tas nuosaikus požiūris Vokietijos, kuris visada buvo, manau, apsaugos ES nuo pernelyg didelio ir skolinimosi, ir neefektyvaus lėšų panaudojimo“, – kalbėjo europarlamentaras.

„Suprantama, yra kai kurios šalys, kurios oponuos, todėl bus daug diskusijų, ypač įtikinant Austriją, Nyderlandus, Suomiją, galbūt ir Švediją, tam reikia sutarimo Europos Vadovų Taryboje ir kitur, tai šansai yra, bet rizika išlieka“, – pridūrė jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Čiubaka

Man tai įdomus vienas kažkaip labai nutilęs klausimas. Prieš naujuosius "rusai puola" prijaučiantys verkė jog išlaidos kariuomenėi nesiekia 2 proc. planuojamo BVP ir skolinosi kažkiektais dešimčių,šimtų limonų. Dabar jau kaip ir visiems aišku, jog BVP šiais metais bus bent dešimtadaliu mažesnis ir saldofonams jau bus perteklinis perviršis. Tai kokio velnio niekas nekelia šito klausimo nekelia ir vien tik apie skolinimąsi kalba. Pilna yra vidaus rezervų, kur nėra būtina pinigus taškyti

o seimnariams

pieštukams, kelionėm, gėlėm- tai iiiiiiilgalaikis ar trumpalaikis pinigų dalinimas?

Kęstas

Jakeliūnas dar gyvas? Paprastai jie ten nuo didelių algų ir gero maisto neilgai gyvena... Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS