S. SKVERNELIS: PATVIRTINUS EKONOMIKOS GAIVINIMO PLANĄ, KETINAMA KREIPTIS Į STT

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad po trečiadienį įvykusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuoto posėdžio su finansų ministre Gintare Skaiste frakcijai kilo dar daugiau abejonių dėl Finansų ministerijos pristatyto Ekonomikos gaivinimo plano. Jis taip pat priduria, kad, patvirtinus „Naujos kartos Lietuvos“ planą, opozicija ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) antikorupciniam vertinimui.

„(Po susitikimo – ELTA) dar daugiau abejonių atsirado. Pirmiausia džiugu tai, kad po keturių ar penkių mėnesių, netgi daugiau, skleidžiamos akivaizdžios netiesos, švelniai tariant, apie buvusios Vyriausybės DNR planą, kad planas nepagrįstas finansavimo šaltiniais ar nepagrįsti lūkesčiai buvo sukeliami. Vakar finansų ministrė ne tik pripažino, bet ir skaičiais įvardino, kad DNR planas, paruoštas buvusios Vyriausybės, pagrįstas trim realiais finansavimo šaltiniais: RRF, finansine perspektyva, tiek esančia, tiek būsima, ir valstybės biudžeto lėšomis“, – teigė S. Skvernelis žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį.

Buvęs premjeras pažymėjo, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plane pristatyti projektai yra pernelyg abstraktūs.

„Kitas dalykas, lyginant su priemonėmis, kurios buvo padarytos anos Vyriausybės, turėjome labai konkrečius projektus, ne tai, kaip dabar projekte surašytos abstrakcijos, nieko konkretaus nėra, tik bendros eilutės su daug lozungų. Tie (buvusios Vyriausybės – ELTA) projektai buvo praėję ir investicinius komitetus su socialiniais partneriais“, – teigė jis.

Anot S. Skvernelio, formuodami Ekonomikos gaivinimo planą, valdantieji pakankamai nekomunikavo su socialiniais partneriais.

„Trečias dalykas, kas labai svarbu, buvo meluojama, kad Europos Komisija prašė neviešinti ir neskleisti šito plano, o po to paneigė ir mūsų komisaras, ir pati Komisija, kad, atvirkščiai, buvo skatinamas ir reikia skatinti dialogą su socialiniais partneriais, kad tas priemonių planas turėtų kuo platesnį palaikymą“, – tikino jis.

Negana to, S. Skvernelis pabrėžia, kad Ekonomikos gaivinimo planas neturėtų tapti įrankiu Vyriausybės programai įgyvendinti.

„Akivaizdžiai sakoma, kad šis planas yra skirtas įgyvendinti Vyriausybės programą. Deja, bet RRF (Ekonomikos gaivinimo plano – ELTA) pinigai yra skirti valstybių ekonomikoms atsigauti po pandemijos patirtų nuostolių, o ne įgyvendinti konservatorių ar koalicijos partnerių koalicijos programą“, – teigė jis.

„Visos aplinkybės leidžia daryti prielaidas, kad iš tikrųjų mes norime reikalauti ir siekti, kad bent jau Seimo komitetai išnagrinėtų šį planą, nes Seimas yra nušalintas, o tai yra 2,2 mlrd. eurų lėšų. Tikrai kreipsimės į STT, kad būtų atliktas antikorupcinis vertinimas šio plano, kai jis bus patvirtintas“, – pridūrė S. Skvernelis.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.