„Kad ir kaip bežiūrėtume, regionų išsivystymo netolygumas išlieka didžiulė problema. (…) Kitos apskritys smarkiai atsilieka nuo Vilniaus ir tai yra svarbus iššūkis, kurio negalime ignoruoti“, – antradienį Seimo vakariniame posėdyje teigė ministras.

Apskrityse, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, BVP vienam gyventojui mažėjo nuo 64 iki 62,2 proc. Tai, pasak EIM vadovo, rodo judėjimą nepageidaujama kryptimi, o vienas iš įrankių tam stabdyti – LEZ steigimas.

„Matome, kad jau įsteigtos LEZ po truputį baigia realizuoti savo potencialą. Kai kurios jau visai užsipildė, kai kurioms, po sprendimų, bus dar skirta papildomos teritorijos. Tiesa, pagal šiandieninį srautą ir ambicijas, reikia jau pradėti planuoti bent tris naujas LEZ“, – siūlė L. Savickas.

Pasak minstro, apie konkrečias vietas, kurios galėtų gauti LEZ statusą, dar nekalbama, tačiau bet kuri savivaldybė gali stengtis pritraukti stambius investicinius projektus ir tokiu būdu užsitikrinti faktiškai identiškas paskatas.

„Šiandien jau yra sukurta galimybė kiekvienai savivaldybei konkuruoti dėl stambių investicinių projektų. Jei jis yra pritraukiamas, nesvarbu kokioje savivaldybėje, jis iš esmės įgauna faktinį LEZ statusą, su visomis ir papildomomis tiesioginėmis paskatomis tvarkyti savo infrastruktūra. Tiesa, vyksta aktyvus pokalbis su savivaldomis ir merais dėl galimybių“, – teigė L. Savickas.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad kuriant LEZ planus, valstybei gali tekti supirkinėti privačią žemę. Pasak jo, šiomis dienomis itin aktualūs gynybos pramonės projektai gali būti imlūs dideliems sklypams.

„Dėl gamybos mastų ir saugumo dedamųjų (…) vienam investiciniam projektui galėtų prireikti iki 100 ha teritorijos. Tokios apimties sklypų valstybės rankose nėra daug, jei išvis yra. Neišvengiama, kad vienokia ar kitokia apimtimi, turėsime kalbėti apie privačių sklypų panaudojimą“, – atviravo ministras.

Lietuvoje šiuo metu veikia 7 laisvosios ekonominės zonos – Klaipėdoje, Šiauliuose, Akmenėje, Marijampolėje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Kaune.