Pranešime teigiama, kad daugiau nei 75 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių Lietuvoje yra nusidėvėję, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio naudmenų būklę ir apleistų plotų augimą.
Skelbiama, kad savivaldybės finansavimo paraiškas gali teikti nuo trečiadienio, sausio 7 d. iki vasario 18 d., tačiau ne ilgiau, nei bus pasiekta šiam etapui skirta finansavimo suma. Pagal Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų bei apleistų žemės plotų mažinimo 2025–2027 m. programą, šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. eurų.
Dėl finansinės paramos gali kreiptis savivaldybių administracijos, planuojančios įgyvendinti projektus, susijusius su valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų funkcionalumo atkūrimu.
Projektams gali būti skiriama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o savivaldybės administracija įsipareigoja prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. nuosavų lėšų. Bendra projekto įgyvendinimo vertė, įskaitant savivaldybės lėšas, negali viršyti 300 tūkst. eurų (su PVM).
Kvietimą administruojantis ŽŪDC užtikrina paraiškų priėmimą, informacijos sklaidą ir konsultavimą savivaldybėms. Pasiekus kvietimui skirtą lėšų sumą, paraiškų teikimas bus nutrauktas, o informacija apie tai bus paskelbta duomenų centro interneto svetainėje.
ŽŪDC duomenimis, Lietuva yra viena iš labiausiai melioruotų valstybių Europoje – bendras melioracijos projektų užimamas plotas šalyje siekia apie 2,7 mln. hektarų, t. y. didžiąją dalį žemės ūkio naudmenų.
„Esant drėgmės pertekliaus zonoje, be veikiančių melioracijos sistemų žemės ūkio veikla šalyje būtų sunkiai įmanoma. Didelė dalis melioracijos infrastruktūros įrengta prieš kelis dešimtmečius, todėl šiandien dalis sistemų nebeatlieka savo funkcijų. Tai lemia užmirkusius laukus, prarandamą dirvožemio derlingumą ir augantį apleistų žemės plotų skaičių“, – rašoma pranešime.
Tvarkingos ir funkcionuojančios melioracijos sistemos sudaro prielaidas racionaliai naudoti žemę pagal paskirtį, mažinti apleistų ir nenaudojamų teritorijų plotus bei stiprinti kaimo vietovių ekonominį gyvybingumą, rašo ŽŪDC. Anot institucijos, tai taip pat yra būtina sąlyga ilgalaikiam žemės ūkio infrastruktūros tvarumui užtikrinti.
Naujausi komentarai