Jos ragina ministeriją nebloginti jų investicijų galimybių, antradienį pranešė LSA.

LSA prezidentas Audrius Klišonis sako, jog šalies savivaldybių biudžetai yra vieni labiausiai fiskalinių taisyklių suvaržyti visoje Europos Sąjungoje, o jų investicijos beveik du kartus mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, be to, jos atsilieka ir nuo euro zonos vidurkio.

„Tarp šių dviejų faktų – tiesioginis ir priežastinis ryšys. Kuriamos vis naujos taisyklės ne gerina situaciją, o dar labiau apriboja savivaldybių veiklą ir potencialą“, – pranešime sakė A. Klišonis, antradienį kartu su kitais merais susitikęs derybų su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Projektu ketinama panaikinti galiojančią biudžeto balanso lankstumo taisyklę – savivaldybės negalėtų sukauptų nepanaudotų lėšų pridėti prie einamųjų metų pajamų ir taip lanksčiau įgyvendinti investicinius projektus ar skirti šias lėšas kitoms reikmėms.

2024 metų pabaigoje savivaldybės turėjo sukaupusios apie 622 mln. eurų likučių, o šiemet planuojama jų suma siekia 592 mln. eurų.

Pasak pranešimo, tai lėšos, kurios neišleidžiamos dėl įvairių priežasčių – vėluoja ar stringa projektų įgyvendinimas, sausio įplaukos neretai įskaitomos į praėjusių metų pajamas, savivaldybės dažnai gauna viršplaninių pajamų.

LSA viceprezidentas Bronius Markauskas sako, jog prarasti galimybę panaudoti beveik 600 mln. eurų savivaldybėms būtų skausminga.

„Šias nepanaudotas lėšas galėtume skirti naujiems ES lėšomis vykdomiems arba savivaldybių savarankiškiems investiciniams projektams, prisidėti prie nuolat nepakankamo valstybės deleguotų funkcijų finansavimo ar skirti civilinės saugos reikmėms“, – pranešime sakė Klaipėdos rajono meras.

Pavyzdžiui, viena savivaldybė šiemet nepanaudos 3 mln. eurų, nes rangovas nespėjo laiku atlikti darbų. Pagal naująjį įstatymą  iš šios sumos tik 300 tūkst. eurų galės būti perkelta į kitus metus, o lėšų projektui pabaigti  savivaldybė turės ieškoti iš kitų šaltinių.

Todėl savivaldybės siūlo išsaugoti lankstumo taisyklę ir galimybę ištaisyti biudžeto balanso nuokrypį per dvejus metus, o ne per vienerius, kaip siūloma naujajame projekte.

Be to, derybose kalbėta, jog panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotam šildymui gyventojams pabrangs  šildymas ir karštas vanduo, be to, kitais metais įsigaliojus naujai tvarkai daugiau gyventojų kreipsis dėl kompensacijų.

Todėl LSA ragina Finansų ministeriją papildomą lėšų poreikį – apie 40,5 mln. eurų – savivaldybėms kompensuoti per atitinkamai padidintą kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Asociacija, be to, siūlo nemažinti 2026 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto, kad vietinės reikšmės keliams tektų nors kiek didesnis finansavimas nei šiemet, turint galvoje, kad didėja savivaldybių keliams skiriama programos dalis.