Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė Prezidentūros teiktoms Kelių įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma PPP taikyti ne tik tiesiant naujus kelius, bet ir juos remontuojant. Joms pritarė 74 Seimo nariai, trys balsavo prieš, dar šeši susilaikė.

„Šalies kelių infrastruktūros kokybei stabilizuoti ar net pagerinti reikšmingo lėšų padidėjimo 2026 metų ir tolimesniuose biudžetuose nematome, o bendroji kelių būklė pagal objektyvius rodiklius blogėja“, – Seime pristatydamas pataisas kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros grupės klausimais Ramūnas Dilba.

„Tai (PPP – BNS) yra vienas iš būdų įgyvendinti dalį projektų, tai nėra sidabrinė kulka“, – pridūrė jis.

Prezidentūra mano, jog leidus verslui taikant PPP būdą prižiūrėti valstybinius kelius jie bus efektyviau atnaujinami, be to, kelių remontui bus galima pritraukti daugiau investicijų.

„Bus pašalintos kliūtys plačiau taikyti viešos ir privačios partnerystės modelį kelių transporto sektoriuje. Europos Sąjungoje būtent transporto sektoriuje plačiausiai taikomas šitas (PPP – BNS) metodas, siekiant ieškoti papildomo finansavimo (...) kelių infrastruktūrai“, – kalbėjo R. Dilba.

„PPP projektai užtikrina, kad rezultatą turėtume dabar, o mokėjimus išdėliotume per ilgą laiką“, – pridūrė jis.

„Nemuno aušros“ parlamentaras Artūras Skardžius ir „valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad PPP projektai yra brangūs ir finansiškai nenaudingi valstybei.

„Gauni kažkokį projektą lizingu, bet už tai sumoki labai daug“, – Seimo posėdyje kalbėjo V. Ąžuolas.

Tuo metu „aušrietis“ Tomas Domarkas svarstė, ar nereikėtų susitelkti į kitąmet įsigaliosiantį Kelių fondą ir jam ieškoti lėšų šaltinių.

Savo ruožtu konservatorius Arvydas Anušauskas kalbėjo, kad prezidento iniciatyva leistų „sugeneruoti labai dideles lėšas“  kelių ar tiltų remontui bei ragino pasiūlymui pritarti.

Anot R. Dilbos, projekte taip pat numatyti saugikliai, kad privati įmonė jai patikėtą valstybinės reikšmės kelią ar jo ruožą naudos tinkamai bei negalės jo apmokestinti ar kitaip neteisėtai juo disponuoti.

G. Nausėda yra sakęs, kad toks pasiūlymas leistų smarkiai pagerinti kelių būklę, kol dar neveikia ir pakankamai tvarių pajamų šaltinių neturi nuo 2026-ųjų įsigaliosiantis Kelių fondas.

Į jį kitąmet tikimasi surinkti apie 180 mln. eurų, tačiau įsigaliojus sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinei sistemai, vadinamajam e. tollingui, fondas galėtų pasiekti apie 400 mln. eurų. Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės siūlymas e. tollingo veikimo pradžią nukelti į 2027 metus.

2015 metais PPP būdu buvo nutiestas 8,25 kilometro ilgio Palangos aplinkkelis, sujungęs Vydmantų sankryžą su Palangos oro uostu ir nukreipęs tranzitinį eismą nuo Palangos. Privatus investuotojas jį prižiūrėti įsipareigojo iki 2038 metų balandžio pabaigos.

R. Dilba teigė, kad Palangos aplinkkelis buvo blogas projektas finansine prasme, nes jis visas buvo įskaičiuotas į valstybės biudžeto deficitą, todėl finansavimo klausimas buvo neišspręstas.

PPP būdu norėta rekonstruoti ir kelią Vilnius-Utena, tačiau pasigedęs aiškaus finansavimo modelio Seimas 2015 metais tam nepritarė.