Parlamentarai antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms ir dėl jų galutinai apsispręs kitame posėdyje.
Pakeitimai numato, kad skystų ir pažangių biodegalų energinė vertė būtų laikoma du kartus didesne, palyginti su pradine jos verte, jeigu jie pagaminti iš žaliavų, tinkamų naudoti pažangių biodegalų gamybai, ir tris kartus didesne, jeigu jie gaminami iš tame pačiame sąraše nurodytų žaliavų.
Ieškoti būdų, kurie skatintų lietuviško biometano vartojimą vidaus rinkoje, o ne jo eksportą, Seimo paprašė Energetikos ministerija.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius sako, kad per pataisų svarstymą komitete prekybos įmonių, degalų bei biometano gamintojų, transporto sektoriaus atstovai sutarė, kad pataisos leistų 2026– 2029 metais susiformuoti biometano vartojimo vidaus rinkai.
„Biometano panaudojimo transporto sektoriuje plėtra leistų didinti energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir išvengti kainų kilimo, nuo kurio tiesiogiai nukenčia galutiniai vartotojai“, – Seimo Spaudos biuras cituoja S. Bucevičių.
Energetikos ministerijos bei Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos duomenimis, dabar eksportuojama 50–60 proc. biometano.
Investicijos į jo gamybą sudaro apie 200 mln. eurų, o pernai sektoriaus sukurta pridėtinė vertė siekė 40 mln. eurų, o iki 2030 metų ją siekiama padidinti iki 140 mln. eurų.
Lietuva siekia, kad iki 2030 metų sunkiasvorių transporto priemonių, naudojančių biometaną, padaugėtų nuo 651 iki 3,2 tūkst.
Naujausi komentarai