Darbdaviai nuo šių metų spalio darbuotojų prastovas galės skelbti tik tada, jei dėl karantino ar ekstremalios situacijos būtų ribojama konkretaus verslo veikla.

Ketvirtadienį už tokias Darbo kodekso pataisas balsavo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o susilaikė vienintelis „valstietis“ Juozas Varžgalys.

Prastovų nebus galima skelbti vien todėl, kad paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis, darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar jie nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Darbdaviai Valstybinei darbo inspekcijai turės pranešti ne tik apie prastovos pradžią, bet ir pabaigą bei pratęsimą. Tai reikėtų padaryti prieš vieną darbo dieną arba pamainą iki prastovos paskelbimo, o ne per vieną dieną po to, kaip yra dabar.

Skelbiant dalinę prastovą, kai darbo laikas sutrumpinamas ne mažiau kaip 40 proc., darbdaviai privalės raštu nurodyti dienas, kai bus dirbama, darbo valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką.

Per visą prastovos laiką darbuotojams turės būti mokama ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo sausio siekia 730 eurų. Dabar pirmą mėnesį mokama MMA dydžio alga, o vėliau – 40 proc. MMA.  

Pakeitimų iniciatorius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė yra sakęs, kad griežtinimas būtinas, nes karantinai dėl koronaviruso parodė, kad darbdaviai prastovomis piktnaudžiavo – nustatyta atvejų, kai prastovose turėję būti žmonės dirbo ir taip neteisėtai naudojosi valstybės parama.