Paskutiniame pavasario sesijos posėdyje pirmadienį Seimas leido joms pradėti statybas be kai kurių leidimų, taip pat nustatė 110 mln. eurų (vietoje 100 mln. eurų) ribą, virš kurios investicijos būtų pripažįstamos didelėmis.

Už Investicijų įstatymą pirmadienį balsavo 96 parlamentarai, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, pakeitimais sukuriamas „investicijų greitkelis“ – vienos palankiausių sąlygų investuotojams regione.

„Esame išsikėlę ambicingą tikslą – iki 2030 metų pritraukti 10 mlrd. investicijų, taip užtikrindami ekonomikos augimą ir dar labiau prisidėdami prie gynybos finansavimo. Norime, kad Lietuva būtų dar pažangesnė valstybė, kurioje stambus investicinis projektas startuotų per kelis mėnesius, o įgyvendintas – per metus arba dvejus. Būtent tam ir yra skirta „investicijų greitkelio“ iniciatyva“, – pranešime sakė ministras Lukas Savickas.

Ministerijos teigimu, iki šiol investicijų projektai strigo dėl ilgai trunkančio teritorijų planavimo, žemės formavimo ar leidimų derinimo – kai kada leidimų gavimas užtrukdavo net iki trejų metų.

Todėl teigiama, kad kad naujas modelis leis procesus sutrumpinti bent perpus, be to bus supaprastinamos statybų procedūros. 

Beveik 10 įstatymų paketu toliau kuriama palanki aplinka nacionalinėms ir užsienio investicijoms į gynybą – vadinamasis žaliasis koridorius, kuris gerokai sumažintų barjerus, supaprastintų žemės naudojimo ir statybų leidimų išdavimo tvarką gynybos pramonės projektams.

Pakeitimai supaprastins tokioms statyboms skirtų teritorijų planavimą bei statybos leidimų išdavimą.

Nauja tvarka išplės pernai balandį Seimo priimtas pataisas, leidusias gamyklų statybas vietos ir užsienio gynybos pramonės įmonėms pradėti dar neturint leidimo, o jį gaunant iki statybų pabaigos.  

Paprastesnės sąlygos bus taikomos ir projektams laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teritorijose – greitesnis žemės formavimas, aiškesnės planavimo taisyklės, supaprastintas poveikio aplinkai vertinimas.

Pataisos numato, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš savininkų galėtų būti paimamas, kai ši žemė būtų reikalinga valstybei svarbiems projektams.  

Taip pat bus pertvarkytas ir pelno mokesčio lengvatų taikymas – jos galiotų nuo projekto rezultatų pasiekimo, o ne nuo jo pradžios. Tai būtų itin reikšminga paskata ilgalaikėms investicijoms.

Krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė anksčiau yra sakiusi, kad mato didelį bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje potencialą su Japonija, ypač pritraukiant šios Azijos šalies investicijas.