„Siūlau, kad mažos šaudyklos – iki 1 hektaro, nebūtų steigiamos bet kur, bet kokia atsitiktine tvarka. Šitas reglamentavimas nepalies jau esamų šaudyklų, taip pat karinio pobūdžio šaudyklų. Projektas skirtas komercinėms šaudykloms“, – pristatydamas projektą sakė L. Jonauskas.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu šalia šaudyklų gyvenančios šeimos dėl nuolatinio triukšmo ir oro taršos patiria sunkumų. L. Jonausko teigimu, galiojantys teisės aktai atveria galimybes piktnaudžiavimui, šaudyklų savininkų bei bendruomenių konfliktams.

„Dabar norint įsteigti atvirą šaudyklą nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo, nereikia pakeisti žemės paskirties, taip pat nereikia ir gyventojų sutikimo. Iki 1 hektaro šaudyklas galima steigtis bet kur, sudėtingesnės procedūros yra didesnėms šaudykloms“, – sakė L. Jonauskas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas mano, kad problemą reikėtų spręsti ne per atstumų reguliavimą, o kalbėti apie sąlygas, kurias turi atitikti šaudyklos. Įstatymo pataisomis pasiūlytas reguliavimas, jo nuomone, turėtų neigiamą įtaką šauliams, kariams.

Sistemiškai spręsti problemą kvietė „aušrietis“ Artūras Skardžius. Jo nuomone, savivaldybės galėtų patvirtinti specialiuosius planus, numatant teritorijas šaudykloms steigti.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 60 Seimo narių, 12 buvo prieš, susilaikė 25 parlamentarai. Projektą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Aplinkos apsaugos komitetai. Seimo posėdyje šią iniciatyvą toliau planuojama svarstyti spalio 7 d.