Už tai, kad pataisos būtų pradėtos svarstyti balsavo 91 Seimo nariai, prieš buvo du, o 14 susilaikė.  Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį.

Pristatydamas pataisas finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtino, kad tokios pataisos padidintų pensijų kaupimo antroje pakopoje patrauklumą. 

„Žinojimas to, kad antroje pakopoje mano sukaupti pinigai sukasi, investuojami Lietuvoje, tame tarpe, į šalies saugumą, į gynybos pramonę, ypač jeigu prie to prisidės ir ILTE, galėtų būti vienas iš stimulų žmonėms suvokiant, kur tie pinigai nueina, rinktis dalyvauti antrame pensijų fonde, net jeigu ir nebus automatinio įtraukimo mechanizmo“, – teigė ministras.  

R. Šadžius prognozavo, kad į gynybos pramonę Lietuvoje registruoti pensijų fondai turės motyvą investuoti „be jokios lazdos, be botago“.

Pasak jo, siūlomi pakeitimai padėtų sudaryti daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į Lietuvos ekonomiką, nes, ministro teigimu, dabar galioja griežtos taisyklės, nustatančios labai ribotą sąrašą priemonių, į kurias ir kokią dalį savo lėšų gali investuoti pensijų fondai. 

„Pavyzdžiui, į išvestines finansines priemones šiuo metu leidžiama pensijų fondams investuoti tik rizikos valdymo tikslais, vadinasi, investicijos eina į suvereno išleistus vertybinius popierius, kurių grąža visada, kadangi tai visiškai nerizikingos priemonės, (...) mažesnė, negu kitų priemonių“, – kalbėjo R. Šadžius.

„Dėl to siūloma iš esmės leisti pensijų fondams investuoti į vertybinius popierius, išleistus ne biržinių įmonių, tai yra, pavyzdžiui, finansuoti paskolos lakštus, kuriuos išleidžia įmonė nelistinguojama biržoje, o išleidžia tiesiog į rinką, tai skatintų taip pat ir kapitalo rinkos plėtrą Lietuvoje“, – teigė ministras.

Taip pat fondai galėtų investuoti į nekilnojamąjį turtą, išskyrus gyvenamosios paskirties, į gamybinės ir civilinės paskirties didelės infrastruktūros nekilnojamąjį turtą. 

Ministras įsitikinęs, kad išplėstos pensijų fondų galimybės dėl investicijų skatintų kapitalo rinkos plėtrą Lietuvoje. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, pensijų fondai jų turtą galėtų tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo instrumentus nei šiuo metu nustatyta – pavyzdžiui, į nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), nekilnojamąjį turtą.

Finansų ministerijos teigimu, Lietuvos pensijų fonduose sukaupta per 9,4 mlrd. eurų, tačiau tiesioginės Lietuvos pensijų fondų investicijos Lietuvoje sudaro apie 1,1 mlrd. eurų. Tam įtakos turi ir finansinių priemonių pasiūla, ir nustatyti investavimo apribojimai.