Mokesčių ir pensijų kaupimo pokyčiai reikalingi, kad Lietuva pasiektų su Europos Komisija sutartų rodiklių įgyvendinimą ir gautų siekiamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas.

NT

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos numato, kad pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Paskesnį turtą siūloma apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų.

Siūloma pirmąjį būstą apmokestinti 0,1–1 proc. tarifais, kuriuos nusistatytų savivaldybės, o antrą – nuo 50 tūkst. eurų – 0,2–1 proc. tarifais. Apleistam turtui būtų taikomi 1–5 proc. tarifai. Papildomai 0,2 proc. būtų apmokestinamas paskesnis, komercinis NT, išskyrus pagrindinį būstą.

Komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Jo lėšos būtų skirtos Gynybos fondui.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pagrindiniu būstu siūlo laikyti ne tik gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą (NT), kuriame savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, bet ir kai kurias negyvenamas patalpas, pavyzdžiui, sodo, garažo, pagalbinio ūkio, poilsio pastatą ar patalpas, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Anksčiau šią išimtį siūlyta leisti tik kurortuose, o dabar – bet kurioje vietovėje.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.

GPM

Nauja apmokestinimo tvarka numato, kad būtų sumuojamos visos metinės pajamos, o galutinis mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų apskaičiuojamas pagal naująją tarifų sistemą: šalia dabar egzistuojančių 20 ir 32 proc. tarifų siūloma numatyti tarpinį – 25 proc. laiptelį.

Pajamos iki 36 VDU (maždaug 84 tūkst. eurų) būtų apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą, 36–60 VDU – 20 proc., o viršijanti 60 VDU (apie 138 tūkst. eurų) pajamų dalis būtų apmokestinama 25 proc. tarifu.

Neapmokestinamų darbuotojams darbdavio apmokamos savarankiško sveikatos draudimo įmokų „lubos“ turėtų siekti 350 eurų, nors verslas siūlė jas kelti iki 600–700 eurų.

Kelią skinasi ir prezidento Gitano Nausėdos bei „aušriečių“ siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms su vaikais, jis siektų 1044 eurų per metus (87 eurus per mėnesį) už kiekvieną vaiką ar įvaikį.

Prieš baigiamus svarstyti GPM pokyčius prie Seimo į antrą per pastarąją savaitę protestą rinksis reiškiantys nepasitenkinimą ūkininkai.

Pensijos

Seimas nusiteikęs nustatyti dvejų metų pasitraukimo iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje „langą“ – iki 2027 metų pabaigos. Iki to laiko viso žmonių atgautos lėšos nebūtų apmokestintos.

Reforma atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, siekiama leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

Taip pat ketinama nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų antros pakopos pensijų fonduose sukaupusiems gyventojams leisti visas lėšas pasiimti iš karto, tačiau siūloma tai jiems padaryti tik per „langą“.

Verslas sako, kad tokia reforma, kokią siūlo Vyriausybė, skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins fondų investicijas, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prognozuoja, kad iš kaupimo pasitrauks apie 20 proc. žmonių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei – daryti spaudimą viešiesiems finansams. Europos Komisija (EK) įspėjo, kad reforma trukdytų Lietuvoje plėstis kapitalo rinkai, pasunkėtų jos dalyvių finansavimo galimybes.