Seimas antradienį po svarstymo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui pritarė: už balsavo 65 Seimo nariai, prieš aštuoni, o susilaikė 35. Galutinis balsavimas numatytas ketvirtadienį.  

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas „aušrietis“ Aidas Gedvilas apgailestavo, kad antrasis parkas planuojamas, kai daug neaiškumų dėl pirmojo. 

„Pirmasis parkas nėra garantuotas dėl pakankamų vartojimo poreikio augimo, o mes jau bandome forsuoti antrąjį. (...) Vėjo elektrinių Baltijos jūroje efektyvumas nėra ženkliai didesnis už sausumos vėjo energetiką, todėl kyla abejonių dėl tokios investicijos kaštų ir naudos santykio“, – teigė parlamentaras.

Seimo Audito komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius piktinosi, kad nėra projekto kaštų ir naudos analizės. 

„Energetinis saugumas labai svarbu, labai svarbu diferencijuoti lokacijas dėl energetinio saugumo, bet tuos 700 megavatų galima investuoti ir sausumoje. Be valstybės paramos tą padarytų verslas, bankai skolina be jokių didelių apribojimų. Nereikėtų prisidėjimo iš vartotojų kišenės. Kodėl šis variantas nėra svarstomas, o bandoma įtikinėti, kad viskas bus gerai, naudą pradėsi gauti po 2048 metų, tačiau neatskleidžiama, koks bus Lietuvos vartojimas, poreikis, elektros kaina Lietuvoje ir Europoje“, – Seimo posėdyje kalbėjo A. Skardžius.. 

„Dabar jau aišku, kad joks investuotojas neateis. (...) Neįvyks jūrų vėjo parko abu konkursai ir Lietuva 2030 metais nepasieks strateginio tikslo, apibrėžto Energetikos strategijoje, tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe“, – pareiškė liberalas Simonas Kairys.  

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad konkurse dalyvaus bent du dalyviai, bet antrasis „bus apsimestinis“.  

„Pirmo parko elektros nieks nenori pirkti, o antro parko elektrą staiga visi užsinorės pirkti“, – pridūrė jis. 

Konkurso laimėtojui siūloma skatinimo tarifą mokėti 15 metų, net jeigu parduodama elektra anksčiau padengtų jo investicijas.   

Nuo 120 iki 90 dienų trumpėtų dalyvių registraciją į parko vystytojo konkursą, o jis įvyktų, jei jame dalyvautų mažiausiai du dalyviai – tokią sąlygą siūloma numatyti po konsultacijų su Europos Komisija (EK), nes, kaip yra sakęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūno, vienas dalyvis neatitiko Lietuvos ir EK suderintos valstybės pagalbos nuostatų. 

Be kita ko, pakeitimais taip pat siūloma nuo 23 iki 8 metų sutrumpinti elektros pardavimo kainos indeksavimo laiką, vienodai riboti tiek jūros vėjo, tiek sausumos vėjo ir saulės parkų gamybą rinkoje susidarius elektros pertekliui – dabar jūros vėjo parkų ribojimas numatytas tik jei reikėtų užtikrinti sistemos balansą ir išnaudojus kitas tam skirtas priemones. 

 Ž. Vaičiūnas yra sakęs, kad dabartinė situacija rinkoje leidžia teigti, kad skatinimo tarifas bus didesnis negu 2022 metais, kai jis siekė 77-80 eurų, – tokios kainos buvo Lenkijoje, kur vyko panašus projektas. 

Taip pat siekiama, kad konkurso laimėtojui mokama parama būtų iš dalies padengiama jo sumokėtu pelno mokesčiu – apie 30 mln. eurų per metus. Likusi dalis – apie 400 mln. eurų – būtų sumokėta iš pelno mokesčio. 

Šiemet Vyriausybė leido laikinai stabdyti pernai lapkritį paskelbtą parko vystytojo konkursą. Stabdyti aukcioną bei peržiūrėti jo sąlygas nuspręsta siekiant, jog būsimo parko įtaka elektros kainoms būtų kuo mažesnė.  

Jei Seimas pritartų pataisoms, priimti sprendimą atnaujinti konkursą Ministrų kabinetas planuoja per 10 dienų.

Antrasis jūros vėjo parkas turėtų pradėti veikti 2033 metais.