„Net ir mūsų pačiu konservatyviausiu vertinimu projektas generuoja daugiau naudų, nei vartojai sumokėtų už projektą ilguoju laikotarpiu“, – Seimo Audito komiteto posėdyje trečiadienį sakė Renatas Pocius.

Jis parlamentarams pristatė VERT atliktą jūros vėjo parko ekonominio pagrįstumo vertinimą, kuriame, pasak tarybos vadovo, įvertintas ir „pats konservatyviausias“ scenarijus, jei valstybė su vystytoju sutartų maksimalią 125 eurų už megavatvalandę (MWh) elektros pardavimo kainą, o jėgainės kasmet pagamintų 2,88 teravatvalandės (TWh) elektros.

Pagal VERT scenarijų, jei valstybė įsipareigotų pirkti jūros parko elektrą už 125 eurus už MWh bei kompensuoti vystytojo nuostolius, didmeninei elektros kainai nukritus iki 65 eurų už MWh, iš VIAP biudžeto kasmet reiktų sumokėti apie 195,7 mln. eurų, kainai nukritus iki 75 eurų už MWh – 161,7 mln. eurų, iki 85 eurų – 127,6 mln. eurų.

R. Pocius pripažino, jog pirmuosius 15 metų – kol valstybė finansiškai skatins vėjo jėgainių vystytoją – vartotojai gali sumokėti daugiau, nei gaus naudos.

„Reiktų pripažinti, kad, pavyzdžiui, esant 18 TWh (metiniam Lietuvos – BNS) suvartojimui, pirmus 15 metų (...) VIAP mokėjimas, esant 65 eurų už MWh kainai, būtų didesnis, vartotojai mokėtų daugiau nei gautų naudų. Bet praėjus 15 metų, kai tas mokėjimas dingtų, vartotojai visada gautų naudą“, – kalbėjo R. Pocius.

Tuo metu energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, jog vartotojų kaštams viršijant naudą, Vyriausybė patvirtintų kompensacinius mechanizmus.

„Jei matytume, kad dėl išmokėto skatinimo, patirtų investicijų konkurso laimėtojui būtų skirtas didesnis skatinimas nei sukurta nauda vartotojams, būtų ieškomi papildomi kompensaciniai mechanizmai, kurie vartotojams kompensuotų skirtumą tarp kaštų ir naudų, kurias vartotojai gavo iš jūrinio vėjo parko“, – komitete sakė A. Daukšas.

Jei matytume, kad dėl išmokėto skatinimo, patirtų investicijų konkurso laimėtojui būtų skirtas didesnis skatinimas nei sukurta nauda vartotojams, būtų ieškomi papildomi kompensaciniai mechanizmai (...).

Tarptautiniai ekspertai: parkas atsipirktų tik su skatinimu

Vokiečių įmonės „DNV Energy Systems Germany“ nepriklausomą vėjo parko kaštų ir naudos analizę bendrovės vyriausiasis konsultantas Bartas Stofferis (Bartas Štoferis) sakė, kad tiek Lietuvos, tiek kiti Europoje plėtojami jūros vėjo parkai gali atsipirkti tik su valstybės parama.

Jis antrino, kad jūros vėjo parkai padėtų atpiginti elektrą galutiniams vartotojams, sumažintų elektros importą, CO2 emisijas bei dujų vartojimą, nes mažiau elektros gamintų šiluminės jėgainės.

„DNV“ prognozėmis, pagal bazinį įmonės scenarijų, kol valstybė 15 metų taikys skatinimą, ji gautų apie 432 mln. eurų pajamų (30,2 mln. eurų kasmet), o per 35 metus – projekto gyvavimo laikotarpį – 1,28 mlrd. eurų.

„Matome grynąją naudą, gautą iš naudos atėmus kaštus – tai maždaug 453 mln. eurų per 15 metų ir 1,28 mlrd. eurų 35 metų laikotarpiui“, – komitete sakė B. Stofferis.

R. Pocius savo ruožtu aiškino, jog dėl stabilesnių vėjų nei sausumoje, jūrinės jėgainės elektrą gamintų pastoviau, todėl išlaidos sistemai balansuoti kasmet būtų 1 mln. eurų mažesnės palyginti su vėju sausumoje.

Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį aiškinasi planuojamo antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje, kurio vystytojas galėtų pretenduoti į valstybės skatinimą, ekonominį pagrįstumą.

Dabar parko konkursą iš naujo planuojama skelbti gegužės–birželio sandūroje, prieš tai Vyriausybei patvirtinus bei Seimui pritarus ministerijos pasiūlytiems aukciono sąlygų pakeitimams.

Energetikos ministerija siūlo, kad jei konkurse būtų gautas tik vieno vystytojo pasiūlymas, su juo būtų deramasi dėl mažesnio penkiolikos metų trukmės valstybės skatinimo, taip pat siūloma nuo 23 iki 8 metų sutrumpinti elektros pardavimo kainos indeksavimo laiką. Be to, žadama siekti, kad vartotojai už antrąjį jūros vėjo parką nesumokėtų daugiau nei jiems iš projekto bus sukuriama naudų ir ieškoti papildomų jo finansavimo šaltinių.

Šiame parke gaminama elektra būtų parduodama buitiniams vartotojams.

Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.