Seimo BFK apsvarstė komitetų išvadas dėl kitų metų biudžeto projekto | kl.lt

SEIMO BFK APSVARSTĖ KOMITETŲ IŠVADAS DĖL KITŲ METŲ BIUDŽETO PROJEKTO

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį baigė svarstyti papildomų komitetų išvadas dėl 2021 metų biudžeto projekto.

Kultūros komitetas akcentavo kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą.

„Lėšos kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, yra jau daugelį metų identifikuota problema, kad viešajame sektoriuje kultūros darbuotojų atlyginimai atsilieka ir nuo viešojo sektoriaus vidurkio, ir nuo šalies VDU vidurkio, šiuo metu sudaro 74 proc. VDU. Didinami būtų per keletą pastarųjų metų nuosekliai, pernai didėjo 10 proc.“, – sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Tam, kad kitąmet kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis didėtų 10 proc., reikia 15 mln. eurų“, – pridūrė jis.

BFK pritarė svarstyti biudžeto projektą atsižvelgiant į siūlymus.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) biudžeto padidinimui 65 mln. eurų.

„Vidaus reikalų sistemos statutinėms institucijoms buvo poreikiai sudėlioti nuo prioriteto veiklai, tai yra uniforminė apranga, liemenės, ugniagesiams gelbėtojams vienkartinės apsaugos priemonės išskirtos dėl ekstremalių situacijų. Antras prioritetas buvo darbo užmokesčio nuoseklus didinimas, jam užtikrinti reikia, kad pradedančiojo pareigūno alga visgi pasiektų 1 tūkst. eurų. Trečias prioritetas dėl sienos stebėjimo, tai VSAT didžioji dalis lėšų, problema tame, kad 50 proc. sienos su Baltarusija nėra stebima elektroninėmis priemonėmis. Siektinas rezultatas, kad tokių pasienio ruožų neliktų“, – BFK posėdyje sakė NSGK atstovas.

VRM vadovė Rita Tamašunienė teigė, kad Vyriausybė per kadenciją buvo įsipareigojusi pareigūnų atlyginimus didinti beveik trečdaliu.

„Kalbant apie pareigūnų atlyginimo didinimą, tai šios Vyriausybės įsipareigojimas buvo didinti 30 proc. Tas rodiklis pasiektas ir viršytas, kai kuriose tarnybose siekė ir 40 proc. Bet kalbant apie pirmos grandies pareigūnų 1 tūkst. eurų į rankas, ką deklaruoja mūsų profsąjungos, tai čia nuosekliam darbo užmokesčio didinimui reikėtų papildomų lėšų“, – teigė R. Tamašunienė.

Ekonomikos komitetas siūlo pavesti Vyriausybei tobulinti biudžeto projektą.

„Pagrindiniai argumentai yra tai, kad mes, peržiūrėję visų institucijų pateiktus DNR planus, radome neatitikimų. Pavyzdžiui, jei paimsime Susisiekimo ministerijos planą, 36 mln. eurų skirta virtualių avialinijų kūrimui. Reikia pastebėti, kad projektas dar nepradėtas vykdyti, nepadaryta studija ir tikėtis, kad kitais metais tos lėšos bus panaudotos, yra neadekvatu. Tai čia kaip pavyzdys. Vieną tik niuansą paėmiau. Siūlome nepritarti biudžetui ir pasiūlyti Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į realijas, esančias už lango“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys.

„Taip pat pateiktas vienas pasiūlymas atstatyti Viešųjų pirkimų tarnybai finansavimą atlyginimo fondo“, – pridūrė jis.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) prašo rasti galimybės skirti papildomai 42 mln. eurų asignavimų.

„Pirmiausia 925 tūkst. eurų išmokoms, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo 2021 metų, tai vakar priimtas įstatymas. Antra, skirti 5,3 mln. Valstybinio socialinio draudimo fondui bendrai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti. (...) Toliau skirti 36,7 mln. eurų socialinio draudimo pensijoms papildomai indeksuoti“, – sakė SRDK pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Švietimo ir mokslo komitetas iš esmės pritarė kitų metų biudžeto projektui bei siūlė jį tobulinti pagal pasiūlymus.

„Vienas svarbiausių – 27,7 mln. eurų, reikalingų švietimo įstatymo nuostatoms dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinti. Taip pat trūksta papildomai 20 mln. eurų švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei, psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui. Švietimo pagalbos specialistų atlyginimų suvienodinimui trūksta mažiausiai 33 mln. eurų, ikimokyklinio ugdymo mokytojams toliau kelti atlyginimus taip pat reikia 14,2 mln. eurų“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis.

Pirmadienį Seimo Europos reikalų komitetas siūlė atkreipti dėmesį į sveikatos apsaugą, investicijas.

„Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad esant COVID–19 pandemijai ir neapibrėžtumui dėl jos raidos bei poveikio sveikatai ir ekonomikai, dėmesys turi būti ne tik Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo paramos tempams, bet ir nacionalinių bei ES lėšų nukreipimui labiausiai reikalingoms finansavimo kryptims: sveikatos apsaugai ir jos sistemos stiprinimui, produktyvioms, ilgalaikes aukštą pridėtinę vertę, atsigavimą skatinančioms investicijoms“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Tuo metu Aplinkos apsaugos komitetas turėjo siūlymų dėl papildomo finansavimo skyrimo.

„Vyksta didelė struktūrinė pertvarka, jungiamos visos aplinkosaugos kontroliuojančios institucijos ir centralizuojama Aplinkos apsaugos departamente. Tai įvyks liepos 1 dieną ir tam prašome papildomų 2,8 mln. eurų darbo užmokesčiui, papildomai 600 tūkst. eurų darbo vietoms įrengti naujoje įstaigoje“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Tuo metu Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis atkreipė dėmesį į lėšų poreikį dėl vystomojo bendradarbiavimo, taip pat įmokų tarptautinėse organizacijose.

„Visų pirma kalbu apie vystomąjį bendradarbiavimą, čia Lietuva paskutinėje vietoje tarp ES valstybių. Iškilo vystomojo bendradarbiavimo nauji poreikiai, kadangi Užsienio reikalų ministerija pradėjo įgyvendinti Baltarusijos žmonių pagalbos planą, todėl prašome skirti papildomai 1,6 mln. eurų. Kitas pasiūlymas dėl įmokų ir mokesčių už narystę tarptautinėse organizacijose. Čia paskaičiuota pagal 2020 metų faktines sąskaitas, tačiau būtinos lėšos auga ir reikėtų papildomai 300 tūkst. eurų sumokėti mokesčiams į tarptautines organizacijas“, – sakė J. Bernatonis.

Jis taip sakė, kad reikalingas papildomas finansavimas dėl informacinių technologijų ir ryšio saugumo užtikrinimo diplomatinėse atstovybėse.

„Ministerija kreipėsi į Vyriausybę, prašė skirti 1,5 mln. eurų, buvo paskirta 1,1 mln. eurų. Už tas lėšas šito plano negalima atlikti. Todėl prašome, kad būtų skirta 400 tūkst., kaip numatyta plane“, – sakė J. Bernatonis.

Kaimo reikalų komitetas iš esmės biudžeto projektui pritarė.

„Atitinkamai esame pateikę tam tikrus siūlymus. Atsižvelgdami į Lietuvos žemės ūkio tarybos siūlymus, yra du siūlymai, susiję su DNR planu, tos sumos galbūt šokiruojančios kai kurios yra, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos asignavimų yra siūloma 121,4 mln. eurų, tai yra susiję su proveržiu išmaniųjų technologijų diegimui žemės ūkio sektoriuje. Komitetas kėlė tam tikras abejones dėl sumų, bet šaltinis eina iš DNR plano“, – sakė komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

„Pagrindinis akcentas – mūsų tam tikrų institucijų finansavimui, pirmiausiai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – pridūrė jis.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat turėjo pasiūlymų dėl asignavimų.

„Dėl Konstitucinio Teismo, yra skirta trijų teisėjų išeitinėms kompensacijoms, jų kadencijos baigiasi kovą, bet nauji teisėjai nėra paskirti ir jeigu ta situacija liks tokia iki metų galo ir teisėjų rotacija bus vykdoma kitais metais, šie 98 tūkst. eurų šiais metais biudžete skirtų asignavimų liks biudžete, o kitais metais tai nėra numatyta. Komitetas prašo papildomai skirti 98 tūkst. eurų išeitinėms kompensacijoms, įvertinus tuos sprendimus, kuriuos Seimas priims šiais arba kitais metais“, – sakė komiteto patarėja Rita Karpavičiūtė.

Tuo metu Teisėjų tarybai komitetas prašo skirti 1,6 mln. eurų papildomų asignavimų.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės biudžeto projektui pritarė.

„Komitetas suformulavo vieną pasiūlymą, į kurį labiausiai atkreipė dėmesį, tai su Seimo kanceliarija skirtais asignavimais darbo užmokesčiui. Prašoma padidinti 2,5 mln. eurų asignavimus darbo užmokesčiui Seimo kanceliarijai, kadangi šių pinigų nėra numatyta, o įstatymus įgyvendinti reikia. 2,2 mln. eurų tam, kad būtų galima Seimo narių padėjėjams ir patarėjams mokėti atlyginimus, kurie garantuojami valstybės tarnybos įstatyme“, – teigė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė.

Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė prašė padengti padidėjusias savivaldybių išlaidas.

„Savivaldybių siūlymai iš esmės nukreipti į jų savarankiškumo užtikrinimą ir savarankiškų savivaldybių lėšų numatymą bent jau 2020 metų lygmens. Prašome, kad 2021 metai būtų kompensuojama prognozuojamos lėšos, kurios mažėjo 98 mln. eurų.

Taip pat prašome kompensuoti centrinės valdžios sprendimais padidėjusias išlaidas 2021 metais. Dėl mėnesinės algos didinimo ir kitų išlaidų, tokių prognozių, kad savivaldybių biudžetai 2020 metais turėjo stipriai augti, tos išlaidos nebuvo kompensuojamos įstatymo“, – BFK komitete sakė R. Žakaitienė.

Valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

ir tiems tinginiams tariamiems menininkams amzinai dejuojantiems kad mazai uzdirba babkiu dar duos,oho koks didelis biudzetas, juk kas daugiausiai dejuoja tas daugiausiai turi,juk pazekit turginiai spekuliantai istisai dejuoja ir su naujais dzipais varineja, na dar turbut kariuomenei daug skirs nes auksiniu samciu ir tanku reikes isigyt

SUSIJUSIOS NAUJIENOS