Seime kelią skinasi Trišalės tarybos iniciatyva nustatyti atlygį ir kitas sąlygas pareigūnams ir tarnautojams, kurie būtų pasitelkiami valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pirmadienį svarstydamas Civilinės saugos įstatymo pataisas, Trišalės tarybos siūlymams pritarė bendru sutarimu.

„Įvesta daug saugiklių, kad darbuotojai jaustųsi turėdami aiškias socialines garantijas“, – teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.   

Įstatymo pakeitimus šią savaitę svarstys Seimas. 

Pataisos numato, kad gresiant krizei ar paskelbus ekstremalią situaciją valstybės tarnautojai, kariai ir žvalgybos pareigūnai be jų sutikimo būtų pasitelkiami ne ilgesniam laikui nei truktų krizė ar ekstremali situacija. 

Pasitelktiems darbuotojams būtų garantuojamas ne mažesnis nei jiems įprastai mokamas darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Jei savo noru pasitelkti darbuotojai prarastų suplanuotas atostogas, jos būtų suteikiamos kitu laiku, jei įmanoma – tais pačiais metais, o jei žmonės pasitelkti be jų sutikimo – jų pageidaujamu laiku kompensuojant dėl nutrauktų atostogų patirtas išlaidas.

Pasitelktų darbuotojų maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negalėtų būti ilgesnis kaip 13 valandų per dieną ir 67 valandos per savaitę. Toks režimas būtų taikomas ne ilgiau kaip dvi savaites per mėnesį nereikalaujant žmogaus sutikimo, o kitas dvi savaites – tik raštiškai sutikus.

Pirminiame įstatymo variante darbo trukmės ir kitos garantijos aiškiai nebuvo nurodytos ir dėl to Trišalė taryba bei  profsąjungos nepritarė.