Finansų viceministras Lukas Jakubonis žada, kad ministerija peržiūrės šios draudimo rūšies reguliavimą bei pasiūlys sprendimus.
Centrinis bankas teigia šioje rinkoje įžvelgiantis interesų konfliktą, nes agentai pirmiausia siekia gauti didelį komisinį atlygį, o ne pateikti kuo geresnį pasiūlymą.
„Norime ginti ir vartotojų interesus, ne tik verslo. Jei Lietuvos bankas trejus metus rašo, kad yra prasti dalykai šitoje srityje, reikia reaguoti greičiau, o ne daryti kažkokias darbo grupes ir dar ilgai svarstyti. (...) Reikia staigių judesių“, – BFK posėdyje trečiadienį sakė A. Sysas.
„Visada reikia ieškoti balanso, rūpi abi pusės. Man atrodo, kad strategija (...) nubrėžti aiškią kryptį, kuria judame, yra tai, ko trūksta. Finansų ministerija pasiimame šį klausimą kaip svarbų ir sugrįšime“, – posėdyje teigė L. Jakubonis.
LB dar 2023 metais atliko tyrimą ir nustatė, kad šio draudimo platintojai už sutartis gauna didelį komisinį atlygį, todėl kyla rizika, kad gyventojai gaus brangiausią, o ne jiems tinkamiausią draudimą.
Centrinis bankas tuomet pasiūlė Draudimo įstatyme nustatyti, kad draudikas negalėtų mokėti atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to mokėti fiksuotą atlygį. Taip pat pasiūlyta įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.
Finansų viceministro teigimu, LB pasiūlymai nebūtinai išspręstų problemą, nes turėtų neigiamos įtakos draudimo bendrovėms.
„Su investiciniu gyvybės draudimu (...) yra problemų. Klausimas yra kitas – ar tai, ką siūlo Lietuvos bankas, iš tikrųjų sprendžia tas problemas. Įsišaknijusi praktika veikti per agentus – tiesiog pakenktume verslui šiais siūlymais“, – komitete teigė L. Jakubonis.
„Galbūt komisinio dydis yra tai, ką turėtume žiūrėti, kuris skiriasi keturis kartus (nuo ES vidurkio – BNS). Gal yra kažkokių kompleksinių priemonių“, – pridūrė jis.
Dvi iš penkių sutarčių – netinkamos klientams
LB tyrimas su slaptaisiais pirkėjais atskleidė, kad 39 proc. atvejų žmonėms pasiūlytas jiems netinkantis investicinis gyvybės draudimas.
„Esminio pokyčio vartotojų apsaugoje nebus, nes Lietuvoje susiklosčiusi tokia platinimo praktika, kai agentai gauna mokestį už kiekvieną sudarytą sutartį. Dėl šio interesų konflikto labai dažnai (...) vartotojams pasiūlomas produktas, kuris neatitinka jų poreikių“, – BFK posėdyje sakė LB valdybos narė Vaida Česnulevičiūtė-Morkevičienė.
„Dažniausiai būna parduodamas pats brangiausias produktas, palyginti su alternatyvomis, todėl žmonės nustemba, kodėl po ilgo laiko jie nieko nesukaupia“, – pridūrė ji.
LB pažymi, kad platinant šį produktą per agentus sudaroma apie 67 proc. naujų sutarčių, o komisinis atlygis beveik keturis kartus viršija ES vidurkį. Centrinio banko teigimu, šis atlygis yra pagrindinis agentų pajamų šaltinis, jis gali siekti ir 770 eurų už sutartį.
„Suprantu, kad agentas, kuris gauna 770 eurų, darys viską, kad įviliotų į šitą verslą kuo daugiau žmonių. Šitoje vietoje situacija yra tokia“, – sakė A. Sysas.
Draudikai: esame griežtai reguliuojami, siūlome gerus produktus
Tuo metu Lietuvos gyvybės draudimo įmonių vadovė Asta Grabinskė aiškino, kad pakeitus komisinių tvarką veiklą, tikėtina, nutrauks su bankais nesusijusios draudimo bendrovės, nes jos praras agentų tinklą.
Jos teigimu, šis draudimas jau dabar griežtai reguliuojamas: „Reikia ne vieno susitikimo, išnagrinėti žmogaus biudžetą, žmogaus poreikius, pajamas, išlaidas, turimų santaupų kiekį, tada vertinti, kiek reikėtų jam mokėti, kiek prisidėti.“
„Jis gauna pasiūlymą dėl jam tinkamo produkto – ar jam reikia apsaugos, ar kaupimo. Gal kažkada ir buvo kažkokių lengvabūdiškų dalykų, bet dabar (...) griežtai tikrina mus ir prižiūri“, – pridūrė draudikų atstovė.
Konservatorė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad iš antrosios pensijų pakopos lėšas atsiėmę žmonės įsigiję šį draudimą investavo į rizikingesnį ir brangesnį instrumentą nei pensijų fondai.
Kitas konservatorius Raimondas Kuodis šį draudimą pavadino „masiniu žmonių durninimu“ bei paragino sukurti strategiją, kaip šį finansinį instrumentą panaikinti.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys taip pat sakė, kad dabar platintojai skatinami „iškišti klientui“ nebūtinai jam geriausią produktą, o tai galėtų pasikeisti sukūrus nepriklausomų patarėjų tinklą.
„Kuris nepriklausomai nuo finansų rinkos žaidėjų norų ir agentų motyvacijos pateiktų patarimą, kuris būtų tinkamas klientui, ir tik tada gautų atlygį“, – posėdyje kalbėjo K. Kupšys.
LB teigimu, Lietuvoje šį draudimą turi vidutiniškai kas septintas gyventojas, tačiau jis ir toliau yra viena mažiausiai suprantamų draudimo rūšių. Jo paklausa auga ir gyventojams atgavus antrojoje pensijų pakopoje kauptas lėšas.
Banko apklausa atskleidė, kad investicinį gyvybės draudimą supranta apie 17 proc. žmonių.
Naujausi komentarai