SEIMO PIRMININKĖ KVIESIS SENIŪNUS IEŠKOTI SPRENDIMŲ DĖL PARLAMENTINIŲ IŠLAIDŲ

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada su frakcijų seniūnais ieškoti sprendimų, kilus abejonių dėl parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų pagrįstumo.

Parlamento vadovė mini ir galimus Konstitucijos pakeitimus.

„Kviesiu frakcijų seniūnus, kad aptartume ne tik galimus kosmetinius pakeitimus, kuriuos galėtų ir Etikos komisija pasiūlyti, bet kaip iš esmės galėtume keisti tvarką. Aš matyčiau kelis variantus, per įstatymų pakeitimus ar svarstyti Konstitucijos keitimą, atsisakant parlamentinių išlaidų tvarkos“, – trečiadienį per Seimo valdybos posėdį informavo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė, kad Seimo frakcijoms reikia rasti sprendimą, kaip užtikrint, kad ateityje nebūtų „sąlygų paslysti su šia tvarka“.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma savo ruožtu sakė, jog Konstitucijos keitimas, atsisakant joje įrašytų parlamentinei veiklai skirtų išlaidų, vietoje to pakeliant Seimo narių atlyginimus, būtų „geras variantas“, tačiau tam tikrų sprendimų reikia ir dabar.

„Manau, geras variantas, jei būtų frakcijų pritarimas pakeisti Konstituciją, palikti Seimo nariams atlyginimą ir viskas, jokių parlamentinių išlaidų su atsiskaitymais, bet akivaizdu, kad, jei ir tvarkingai judėsime su pataisomis, galios tik kitai kadencijai, vis dėlto yra klausimų šiek tiek susitvarkyti su dabartiniu aprašu, jį papildant“, – sakė J. Razma.

Manau, geras variantas, jei būtų frakcijų pritarimas pakeisti Konstituciją, palikti Seimo nariams atlyginimą ir viskas, jokių parlamentinių išlaidų su atsiskaitymais (...)

 

Visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kurio metu pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.