Pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, sunkios ligos ar negalios atveju pasiimti visą sumą, o toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

I. Ruginienė yra sakiusi, kad nauja tvarka turėtų skatinti kaupti papildomai, didinti pasitikėjimą sistema. Pasak jos, iš kaupimo dėl pokyčių galėtų pasitraukti daugiausia iki penktadalio žmonių.

Ministrės teigimu, pensijų fondams teks parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas yra geriausias kaupti senatvei ir taip sulaikyti kiek įmanoma daugiau žmonių sistemoje.

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra sakiusi, kad pokyčiai turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui valstybe.

Lietuvos darbdavių, Pramonininkų bei Verslo konfederacijų, Finansų analitikų, Investuotojų ir dar kelios asociacijos yra pareiškusios, kad tokie siūlymai griautų sistemą.

Pagal parengtą reformos modelį sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį-rugsėjį. I. Ruginienės teigimu, tai svarbu pensijų fondams, kurie turės išimti lėšas ir jas atiduoti žmonėms.

Per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami, o liekantiems kaupti ir norintiems išsiimti dalį lėšų ateityje pasitraukimo mokestis sieks 3 proc.

Jeigu žmogus nuspręs likti sistemoje, ji bus lankstesnė – jis galės neribotai stabdyti įmokas dėl tam tikrų priežasčių, pasirinkti ir atlyginimo dalį, kurią skirs kaupimui. 

Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.