Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą | kl.lt

SEIMAS PRADĖJO 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SVARSTYMĄ

Seimas antradienį pradėjo svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministras sako, kad jis yra realistinis, subalansuotas, skatinantis efektyvų lėšų naudojimą ir nukreiptas į skurdo mažinimą.

„Ateinančių metų biudžetas realistinis, tiktai subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau ir nukreiptas į skurdo mažinimą“, – antradienį Seime pristatydamas kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą teigė Vilius Šapoka.

Jis pabrėžė, kad negalima ignoruoti pasaulyje augančios įtampos ir tai, kad tarptautinės institucijos nuolat prastina ekonomikos augimo prognozes, kurioms įtaką daro JAV ir Kinijos prekybos nesutarimai bei neaiški Brexit baigtis.

„Tai papildomas rizikas prideda. (...) Kai toks neapibrėžtumas pasaulyje, poveikis bus nebeajotinai. Bet mes remiamės realistiniu scenarijumi“, – teigė ministras. 

V. Šapoka tikino, kad Lietuva yra pasiruošusi „bet kokiems sukrėtimams“. 

„Kalbant apie formuojamus rezervus matome, kad (...) Lietuva tampa žymiai atsparesnė, bet kokiems sukrėtimams“, – tikino ministras, pasak kurio, 2020-ųjų pabaigoje valstybės rezervai turėtų siekti beveik 1,7 mlrd. eurų.

„Turime būti tikrai apdairūs. Būtinai laikytis fiskalinės drausmės ir be reikalo neišlaidauti“, – pridūrė jis.   

Liberalui Simonui Gentvilui priekaištaujant dėl „inertiškų mokesčių pakeitimų“, V. Šapoka teisinosi, kad tam įtakos turėjo trys veiksniai.

„Yra lūkesčių laukas, yra politinis laukas, yra rinkimų ciklai, na, ir visa tai neabejotinai turi poveikį. Praėjusiais metais tikrai buvo siekiama, kad liktų pusmetis iki mokestinės pertvarkos įsigaliojimo, tai šiemet iš Vyriausybės pusės tie pakeitimai tiek dėl akcizų, tiek dėl kitų, jie yra ganėtinai nuosaikūs, jie nėra, jeigu žiūrėtume į kiekvieną priemonę atskirai, ypač reikšmingi“, – aiškino finansų ministras. 

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad kitų metų biudžetas ir neskatina dirbti, ir labiausiai nuskriaus viduriniąją klasę, nes augs akcizinių prekių kainos, įvedami nekilnojamojo turto ir transporto priemonių mokesčiai, lėtinamas neapmokestinamųjų pajamų didinimas.

„Valstybės įstaigų ir institucijų darbo užmokesčių fondo augimas numatytas 5,9 proc., nors visai darbo rinkai prognozė yra 7,4 proc. Bazinio dydžio augimas numatytas 1,7 proc., kai vien tik infliacijos planuojama augimas 2,1 procento. 50 proc. auga nedarbui skiriami pinigai,  auga pašalpos ir išmokos“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė pasigedus, kas prisiims atsakomybę už biudžeto fiasko, V. Šapoka tvirtino, kad ta atsakomybė guls ir ant prezidento, ir Seimo, ir Vyriausybės.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė priekaištavo, kad Lietuvoje, kur švietimui skiriama apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tiek, kiek yra EBPO vidurkis, pasiekimai “yra EBPO dugne“: „Tai, ką mes finansuojame, neturi ryšio su mokslo kokybe“.

Ministras teigė, kad švietime „būtina spartinti reformas“. 

D. Labučio / ELTOS nuotr.

V. Šapoka pabrėžė, kad 2020 metai bus išskirtiniai savivaldybėms, nes jų biudžetas augs 11,9 proc. – 352 mln. eurų. Pasak V. Šapokos, todėl savivalda turės daugiau savarankiškumo. 

Kitąmet turėtų didėti akcizai stipriam alkoholiui, tabakui ir degalams, nebelikti akcizų lengvatos šildymui skirtiems gazoliams. Siūloma plėsti gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimą, siaurinti lengvatą žemės ūkio paskirties žemei, įvesti taršių automobilių mokestį.

Seime taip pat registruotas siūlymas dėl prekybos tinklų apmokestinimo, lėtesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimo.

Pensijoms (374 eurus pasieks vidutinė senatvės pensija) ir vaiko pinigams didinti iki 60 eurų (ir iki 100 eurų neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams) numatoma skirti atitinkamai 327 mln. ir 149 mln. eurų. Minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet didės 52 eurais iki 607 eurų, „į rankas“ – 41 euru iki 437 eurų.

Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet didės 9 proc. iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. iki 12,646 mlrd. eurų.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės sukaupti rezervai 2020 metų pabaigoje turėtų pasiekti 1,69 mlrd. eurų ir sudarys 3,3 proc. BVP (šių metų pabaigoje – 2,2 proc. BVP).

Socialinės apsaugos finansavimo augimas kitąmet bus didžiausias – augs 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 154 mln. eurų, švietimo – 93 mln. eurų ir gynybos – 77 mln. eurų.

Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.

Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o parlamentarai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.

GALERIJA

  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
  • Seimas pradėjo 2020 metų valstybės biudžeto svarstymą
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Alis...

Seimui tai be jokių abejonių pinigų bus skirta tiek kiek Jis prašo...

haa

dar galetu pvmu atlyginimus apmokestint,zymiai biudzetas padidetu!

SUSIJUSIOS NAUJIENOS